Muziejai. Etnokosmologijos muziejus (Molėtai)

Lietuva / Molėtai / Muziejai / Etnokosmologijos muziejus

1990 m. įkurto muziejaus veiklos erdvė žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu: emociniai - per meną; dvasiniai - per asmeninius išgyvenimus ir religijas; etniniai - per tautos verbalinį, apeiginį, materialinį paveldą; pažintiniai - per mokslą; pragmatiniai - per kosmonautiką; ryšiai su nežemiškos kosminės kilmės protu - žmonijos pastangos rasti į save panašius; ontologinis ryšys su Visata - gyvenimo prasmės šioje Visatoje paieškos; Nežinomybėje esantys ryšiai - pagarba Nežinomybei. Šių ryšių visuma turėjo įtakos įvairių tautų tradicijų, religijų ir gyvenimo būdų formavimuisi. Muziejaus pastatų kompleksas yra pirmas ir vienintelis Lietuvoje statinys, projektuotas ir statytas pagal Pasaulio medžio mitologinį įvaizdį, apimant šaknis (ekspozicinė galerija), kamieną ir dangų siekiančią viršūnę (teleskopas). Muziejuje lankytojai gali susipažinti su astronomijos atspindžiais istorijoje ir kultūroje. Muziejaus pastatų kompleksą sudaro stebėjimų aikštelė ir astronominis kupolas. Pastatą sudaro 45 m aukščio bokštai liftui ir teleskopui, ekspozicinė galerija, renginių salė, administracinis korpusas. Pagrindinė muziejaus mokslinio darbo tema - lietuvių etnoastronomija ir archeoastronomija.
Etnokosmologinė informacija muziejuje pateikiama 4 formomis:
   1) muziejinė ekspozicija;
   2) informacinis bankas-biblioteka;
   3) dangaus objektų panorama pro teleskopą, prieinamą visiems žmonėms;
   4) etnokosmologijos parkas (etnokosmologinė ekspozicija gamtinėje aplinkoje: koplytstulpiai, kalendorinės stebyklos, ženklinti akmenys, Saulės laikrodžiai, mitologiniai simboliai ir skulptūros).

Muziejus originalus ir vienintelis tokio pobūdžio objektas, pastoviai lankomas ir užsienio svečių delegacijų (originali Lietuvos reprezentacija). Muziejus tarsi apjungia Tūkstantmečio Lietuvą, senąją etninę lietuvių tautos kosmologiją suriša su Žemės civilizacijos neišvengiama ateitimi, žmonijos veiklos išplitimu į Kosminę erdvę.