Aruba | Informacija apie Arubą

Norite smagiai ir turiningai praleisti atostogas su šeima, gal ieškote aštrius pojūčius sukeliančių vandens pramogų, o galbūt tiesiog ieškote tinkamos vietos atšvęsti sukaktuves ar gimimo dieną? Dvejojate kur praleisti medaus mėnesį, o gal norite pasipiršti taip, kad būsimoji nuotaka nedelsdama ir nedvejodama atsakytų lemtingąjį „taip“? Jei Jums norisi kažko stulbinančio ir neatrasto – šis pasiūlymas skirtas būtent Jums. Atitrūkite nuo kasdienybės ir leiskite sau pasinerti į neregėtą sapną, į nuosavą palaimos, grožio ir gėrio oazę. Akinančio baltumo smėlis, kaitrios saulės spinduliai ir gili žydra jūra – tik patyrus šį malonumą gali pasakyti, kad ištiesų gyveni. Kalbame apie koralinių rifų apsuptą Arubos salą Karibų jūroje. Esame tikri, kad geresnės vietos atostogoms surasti yra neįmanoma. Begalė pramogų ir ekskursijų pavers jūsų kelionę neišdildomų įspūdžių lavina.

Jus neabejotinai pakerės nepaprastas vandens pasaulio grožis: skirtingų dydžių, spalvų ir formų žuvys, įvairiarūšiai augalai, koralai, jūros arkliukai, ežiai ir daugelis kitų gyvų organizmų, kuriuos skaidriojoje jūroje galima pamatyti plika akimi... O gal norite pasinerti į vandenyno gilumą su tikru povandeniniu laivu? Čia viskas įmanoma.
Arubos sala priklauso vienai iš Nyderlandų karalystės valdomų teritorijų, esančių netoli Venesuelos krantų. Nyderlandų Karalystė (Nyderlandai arba Olandija) – federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija bei Nyderlandų Antilų ir Arubos. Salos plotas yra 193 km2, tai pati mažiausia ir labiausiai į vakarus nutolusi sala Karibų jūroje.

Karibai (ispanų k. Caribe; prancūzų k. Caraïbes; olandų k. Caraïben; portugalų k. Caribe arba Caraíbas) – Amerikos regionas, kurį sudaro Karibų jūra, jos salos (tarp kurių yra ir Arubos sala) ir aplinkinės pakrantės. Regionas yra į pietryčius nuo Šiaurės Amerikos, į rytus nuo Centrinės Amerikos ir į šiaurės vakarus nuo Pietų Amerikos.
Arubos salos krantų linijos ilgis siekia 68,5 km. Joje nerasime aukštų kalnų ar neįveikiamų viršukalnių, nes paviršiuje dominuoja žemos kalvos, kurios prieš daugelį metų susidarė iš klinties (nuosėdinė uoliena iš mineralo kalcito). Arubos salos ilgis yra 30 km., o plotis 9 km. Taigi, tikrai nedidelis, bet vienas iš įspūdingiausių kurortų visame pasaulyje.
Nors lietuviams ši sala dar tebėra atradimas, tačiau svarbiausia ūkio šaka šioje šalyje – turizmas. Pavyzdžiui, 1999 metais Aruboje apsilankė 970 000 turistų, daugiausiai iš jų buvo amerikiečiai.

Išvykstant iš šio rojaus kampelio Oranjestado oro uoste Jus pasitiks vietinės moterys, kurios, kaip pagarbos ženklą, uždės ant kaklo pintą gėlių vainiką. Taip arubiečiai išreiškia savo dėkingumą bei norą, kad kuo daugiau turistų aplankytų jų salą dar kartą, nes turizmas yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
Be pelningojo turizmo verslo, saloje klesti naftos perdirbimo (ji atgabenama iš Venesuelos ir Meksikos), naftos chemijos, elektrotechnikos, maisto (romo, tabako) pramonė, laivų remontas. Auginami citrusiniai vaisiai, daržovės, tabakas. Saloje trūksta geriamojo vandens, todėl jis nuolat gėlinamas.
Svarbiausias uostas – Oranjestadas, netoli jo yra tarptautinis oro uostas. Iš svarbiausių prekybinių partnerių minėtina Venesuela, JAV, Nyderlandai.

Arubos klimatas

Aruba priklauso tropinio jūrinio klimato zonai, todėl oro temperatūra kurorte visus metus išlieka ne žemesnė kaip +29 C, vandens temperatūra – +24-27 C. Iškrentantys krituliai yra stambaus pavidalo, tačiau trumpalaikiai, daugiausiai jų pasirodo rudens periodu (nuo spalio iki gruodžio). Sala nėra uraganų zonoje, todėl ši stichija apsireiškia itin retai, tik dėl saloms būdingų savybių nuolat siaučia stiprūs vėjai, akimirksniu aplenkiantys vyraujantį karštį. Atvykėlius gali pakankamai stebinti neįtikėtinai sausas oras, kas itin retai pasitaiko tropinio klimato zonoje esančioje saloje.

Gamta

Topografija ir augalija saloje pakankamai neįprasta, palyginus su kitais Karibų regionais. Beveik plokščia ir lygi teritorija (nėra kalnų ar aukštų kalvų), kurioje norint gauti geriamo vandens reikia gerokai paplušėti, vos išryškėja žvelgiant į jūros paviršių (pats aukščiausias taškas – Mount Jamanota viršukalnė, 188 m.) ir mažai kontrastuoja su kaimyninių šalių krantinėmis. Vakarų ir pietvakarių pakrantė, žinoma kaip Palmbyčas, turi ilgą ir smėlėtą krantą (ilgis 11 km.) ir iš smėlio supustytų kopų rajonus. Visiškai priešinga ir neabejotinai kontrastinga yra rytinė Arubos pusė, atverianti smėliu užpustytus dykumų plotus, uolėtą jūros krantinės liniją, pasižyminčią specifinėmis kraštovaizdžio detalėmis, kurios sudarytos iš bangų mušos ir siaučiančių vėjų. Šiaurės rytų pakrantė yra tuščia ir nyki, aplinkui matyti tik didžiuliai plotai dykviečių, kuriose galima pamatyti įvairiausių rūšių kaktusų, taip pat ir neįprastų iš uolienų sudarytų figūrų.
Augalija ir gyvūnija šalies saloje labai prasta. Be veisiamų iš Europos atvežtų naminių gyvūnų čia galima aptikti tik įvairiausių gyvačių ir naminių paukščių. Nedideli miškų plotai tai šen tai ten susijungia salos pakrantėse. Juose galima pamatyti įvairiausių rūšių karpažolių, kaktusų, spygliuočių krūmynų ir medžių, vadinamų, „batapanais“ ir „divi-divi“, kurie išsiskiria pastovių vėjo gūsių išlenktais kamienais. Visa tai atskleidžia vietinio peizažo ypatumus ir tendencijas. Aplink kurorto rajonus apsodintos plačios žaliosios juostos, kurios sudarytos iš atvežtų įvairiausių formų dekoratyvinių augalų.

Pakrantės ir paplūdimiai

Vienas iš didžiausių Arubos pasididžiavimų – jos pakrantės. Nuostabūs paplūdimiai, skaidrus vanduo, gausybė nedidelių koralinių rifų ir gera infrastruktūra pritraukia čia tūkstančius svečių. Įspūdingiausiomis pakrantėmis laikomos Arašo ir Chadikurario paplūdimiai, esantys netoli Kalifornijos švyturio, šiaurės vakarų pakraštyje (laikoma geriausia vieta burlenčių sportui), švariausias Druifo paplūdimys taip pat ir Bukuti pliažas (viena iš geriausių Karibų jūros pakrančių). Palm-Byč, Ygl-Byč, esantys tiesiai prieš ištaigingų viešbučių rajonų kvartalą, ramesni ir tylesni Rodžer-Byč, Baby-Byč pietryčių salos dalyje. Aruba turi daugiau nei 40 vietų, kuriose yra puikios sąlygos vandens sportui (kai kuriose vietose vandenyje matomumas siekia iki 30 m.), o įspūdingas jūros gyvenimas jau senai įėjo į visus kelionių vadovus kaip Arubos įžymybė. Be įspūdingų paslaugų, teikiamų vandens sportui, daugelyje paplūdimių siūloma tokia egzotinė paslauga, kai jūs patalpinami į povandeninį laivą, specialiai suprojektuotą šiai veiklai ir panardinami į nuostabų jūros pasaulį. Pastovūs stiprūs vėjai tik sustiprina ekstremalaus sporto mėgėjų pojūčius. Todėl Aruba laikoma pačia populiariausia vieta žemėje įvairioms sporto šakoms.

Arubos vaizdingumas

Aruba yra viena iš gražiausių Karibų salų. Tai vienas iš prestižiškiausių pasaulio kurortų. „Aruba“, išvertus iš ispanų kalbos, reiškia „raudoną auksą“. Gyvenimo stilius, papročiai ir kalba, triukšmingas naktinis gyvenimas, vaizdinga miesto architektūra, daugybė vėjo malūnų – viskas susiję su nyderlandietiška kultūra. Saloje sukurtos geros sąlygos golfo, teniso žaidimams ir aktyviam vandens sportui. Visa tai leis suderinti poilsį su mėgstama ir propaguojama sporto šaka.
Vakarais atgyja naktinis gyvenimas: įsižiebia šviesos lošimo namuose, skamba muzika diskotekose, naktiniuose klubuose, kuriuose nuolat organizuojamos originalios pasilinksminimo programos. Visą tai vainikuoja ramus salos klimatas, kurį lemia smėlėtų kopų apsuptis ir uolų masyvai, vietinių gyventojų draugiškumas, savita kultūra, kas leidžia visiškai atsipalaiduoti.

Istorija

Seniausi vietos gyventojai buvo aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos ir iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m., panaikinus vergovę, sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. Arubos sala yra vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis, o nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. 1986 m. iš federacijos išstojo ir įgijo specialųjį statusą.

Teisė

Aruba – sudėtinė Nyderlandų Karalystės dalis, turinti vidaus savivaldos teisę. 1986 m. salai suteiktas išskirtinis statusas, tačiau Nyderlandai ir toliau kontroliuoja Arubos gynybos ir užsienio politiką. O visus vidaus klausimus (valstybės pajamų, pinigų sistemos, valstybinių įstaigų veiklos, teismų sistemos, teisingumo vykdymo, mokesčių, muito ir kt.) sprendžia Arubos vyriausybė. Nyderlandų karalienei saloje atstovauja jos skiriamas gubernatorius, kuris yra formalus valstybės vadovas. Aruboje įstatymus leidžia parlamentas (Staten), kurį sudaro 21 deputatas, renkamas visuotiniuose rinkimuose keturių metų laikotarpiui. Vykdomoji valdžia priklauso Ministrų Tarybai, kuri yra atsakinga parlamentui.
Nacionalinė šventė – kovo 18 – Arubos vėliavos diena.

Gyventojai

Aruboje registruota apie 71,5 tūkstančio gyventojų. Dauguma vietinių vadina save „arubiečiais“. Senaisiais laikais dabartinėje salos gyventojų teritorijoje savo šaknis buvo įleidę indėnų gentys. Stiprią įtaką salos žmonių įsikūrimui darė ispanų ir nyderlandų emigrantai. Indėnų genties palikimas akivaizdus ir šiuolaikinėje visuomenėje: žodis „aravakas“ Aruboje žinomas labiau nei daugumoje kitų Karibų salų gyventojų. Ir nors indėnų gentys šioje teritorijoje pilnai asimiliavosi dar XIX amžiaus viduryje, jų genetika gerai įsitvirtino ir dabartinių gyventojų organizmuose.

Kalba

Aruboje naudojama oficialioji nyderlandų kalba, tačiau praktiškai visi salos gyventojai puikiai kalba anglų ir ispanų kalbomis. Be to, kasdieniniame gyvenime arubiečiai tarpusavyje naudoja taip vadinamą „papiamento“, kuri, pasirodo, yra nyderlandų, ispanų, portugalų ir anglų kalbų bei vietinių indėnų tarmės mišinys.

Religija

Beveik 82% tikinčiųjų priklauso Romos katalikų bažnyčiai, apie 8% vietinių gyventojų – protestantai. Saloje taip pat išpažįstamas islamas, induizmas, konfucionizmas ir kitos mažesnės religinės srovės.

Tradicijos

Arubos gyventojai labai geranoriški ir draugiški. Jų temperamentas toks pats, kaip ir daugelio Karibų salų gyventojų – tai ramūs ir solidūs žmonės su gerai pastebimu „tinguliu“. Bendravimas su vietiniais gyventojais turistams nesuteikia jokių problemų, belieka tik šypsotis dėl jų tingumo atliekant įvairius darbus.
Saloje drabužių dėvėjimo normos nėra nustatytos, bet gyventojai, atrodantys tarsi būtų paplūdimyje, paprasčiausiai neįleidžiami į daugumą restoranų ir naktinių klubų. Oficialiuose renginiuose ir priėmimuose tokie „paplūdimio“ svečiai taip pat nepageidaujami. Vasarą dėvimi drabužiai pakankamai neoficialūs, bet konservatyvūs ir atitinkantys vietines salos tradicijas. Arubiečiai nedėvi trumpų vasarinių kelnių mieste, o maudymosi kostiumais pasipuošia tik paplūdimyje arba baseine. Tačiau daugelyje viešbučių drabužių dėvėjimui neskiriama jokių papildomų sąlygų ir priimtos labai laisvos aprangos normos. Atvykėliams vietinių gyventojų siūlomos aprangos taisyklės dažniausiai visiškai nesvarbios – pakanka tinkamo ilgio kelnių  ar suknelės, o marškiniai ar palaidinės turėtų būti klasikinio stiliaus. Nors yra visas tinklas įvairiausių užeigų, pavyzdžiui kazino, kuriuose yra keliami nemaži aprangos reikalavimai: drabužiai turi atitikti vietinių gyventojų lygio aprangą, kuri neretai yra nepriekaištingai tvarkinga ir puošni.

Šventinės dienos Aruboje

Sausio 1-oji – Naujieji metai,
Sausio 25-oji – Kro diena,
Kovo 18-oji – Valstybinė himno ir vėliavos diena,
Kovas-balandis – Velykos,
Balandžio 30-oji – Karalienės diena,
Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena,
Gegužės 5-oji – Šeštinės,
Gruodžio 25-26-oji – Kalėdos.

Festivaliai ir miesto šventės

Kaip ir kitos Karibų jūros salos, Arubos gyventojai švenčia daugumą religinių ir pasaulietinių švenčių. Jos atskleidžia įvairių kultūrų,  kurios tokios skirtingos dėl vietinių gyventojų būdo, pažiūrų ar laisvalaikio leidimo formų, tradicijas. Viena iš garsiausių ir įspūdingiausių savo spalvomis švenčių saloje – įžymusis Arubos karnavalas, trunkantis kelias savaites iki Gavėnios laikotarpio pradžios (vasario mėn.). Šis nuostabus renginys pasižymi įvairiausiais paradais, maskaradais, muzikiniais pasirodymais, daugeliu šokių renginių ir vakarėlių. Patys audringiausi ir didžiausi renginiai vyksta sostinėje Orandjestade, bet kituose miestuose taip pat netrūksta įvairiausių paradų ir vakarėlių, nes šiuo periodu visoje šalyje vyksta mažesnės ar didesnės apimties renginiai. Tai tarsi pasilinksminimo laikotarpis prieš susikaupimo metą – Gavėnią.
Naujųjų metų šventė, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vainikuojama įvairiaspalviais fejerverkais. O švenčiama įvairiai: arba gyventojų pasilinksminimo vietose, arba šeimose, arba draugų būryje. Sausio 7-ąją dieną prasideda Fakelų paradas, kurio metu gyventojai dėvi įvairių personažų ir mitinių herojų kaukes, o finale iškilmingai degina karaliaus Momito (folkloro personažas) lėlę-iškamšą. Balandžio pabaigoje vyksta didžiulio dėmesio kasmet sulaukiantis festivalis Summer-Jam, kurio metu savo pasirodymus pristato džiazo atlikėjai. Biželio pabaigoje parsideda derliaus šventė Dera-Gay su įvairiaspalvėmis ceremonijomis, kurių pabaigoje sunaikinamas moliūgas. Gruodžio pradžioje švenčiama San-Nikolo diena (vietiniai gyventojai traktuoja Santa Klausu). Jos metu populiarus liaudies personažas išsilaipina salos krante drauge su spalvotuoju Juoduoju Peteriu, kuris padeda San-Nikolui pasakoti  legendas ir dalinti dovanėles vaikams, susirinkusiems kurioje nors Orandjestado aikštėje.
Kovo mėnesio pabaigoje vyksta tradicinis tarptautinis pusmaratonis, sukviesdamas kelis tūkstančius profesionalų ir aistruolių turistų. Balandžio pabaigoje organizuojamas tarptautinis boulingo turnyras, o gegužės pabaigoje – Muzikinis festivalis Saul-Byč. Birželio mėnesį vyksta buriuotojų lenktynės, kurias remia RVA ir tarptautinis Triatlonas (birželio 26 diena).  Liepos pradžioje vyksta muzikinis Cheinekeno festivalis. Rugpjūtį organizuojamas tarptautinis golfo turnyras, o rugsėjį – Atviras golfo čempionatas KLM. Visus metus, antradieniais sostinės Orandjestado forte Eutmane vyksta Bonbinos festivaliai, veikia mugė, kurioje turistams pristatoma vietinė taikomojo meno produkcija ir organizuojama daugelis šokių pasirodymų.

Trumpi faktai

Sostinė: Oranjestadas (20 600 gyv., 2001)
Plotas: 193km2
Gyventojų skaičius: 68900 (2001)
Kalbos: oficiali - nyderlandų, anglų
Valiuta: Arubos guldenas/florinas (AWG)
Telefono kodas: + 297
Aukščiausias taškas: Mount Jamanota 188 m.
Etninė sudėtis: 85 % kreolai
Religija: Katalikai 82%

Visų šalių sąrašas