Barbadosas | Informacija apie Barbadosą

Būkite pasveikinti atvykę į nuostabią Karibų salą – Barbadosą, išsaugojusią tikrą britanišką dvasią, todėl dažnai prisiminimuose ir viduramžių moksliniuose memuaruose vadinama „Mažaja Anglija”. Barbadosas laikomas labiausiai į rytus nutolusia sala Karibų jūros salyno sudėtyje. Jos teritorija yra išsidėsčiusi 500 km. atstumu nuo Pietų Amerikos šiaurinės pakrantės. Kaimynystėje yra Santa Liucijos, Sen Vincento, Grenados, Trinidalio ir Tobaro salos.
Barbadoso sala – ideliai tinkanti vieta tiems, kurie vertina komfortišką ir prabangų poilsį, kurį galima praleisti gausybėje nuostabių salos paplūdimių. O jeigu Jums labiau patinka laukinis gamtos grožis – tai galite nuvykti į salos gilumą ir pasinerti į lijanų ir tankiai augančių palmių pasaulį, kad galėtumėte asmeniškai susilieti su natūralia gamta.
O jeigu Jums čia taip patiks, jog norėsite sugrįžti – tai visada galite atvažiuoti čia bet kuriuo Jums tinkamu metų laiku ir su malonumu tyrinėti mišrius ir išpuoselėtus sodus, senasias anglų akmenines bažnyčias ar prižiūrėtus golfo laukus su kriketo staliukais.
Rekomenduojame Jums atkreipti dėmesį į vieną iš pačių prabangiausių viešbučių Barbadose – „Sandy Lane“ – viešbutis, kurį savo poilsiui renkasi arabų šeichai ir verslo pasaulio žvaigždės, o taip pat įtakingi valstybės valdžios atstovai ar aukštus postus užimantys politikai. Baseinai ir džiakuzi – iš šampano, restoranuose patiekiami gigantiški austrių su ančiuviais patiekalai, – Jūs pasijusite tarsi patekę į žemiškąjį rojų Barbadose.
Prisijunkite prie mūsų ir mes patarsime Jums, pateiksime geriausius pasiūlymus apie šią kelionę, taip pat prisiimsim visą organizacinę programą.

Faktai

Sostinė: Bridžtaunas
Plotas: 431km2
Gyventojų skaičius: 278289
Kalbos: Anglų
Valiuta: Barbadoso doleris (BBD)
Telefono kodas: + 1-246
Aukščiausias taškas: Mount Hillaby (336 m.)
Etninė sudėtis: Juodaodžiai 90%
Religija: Protestantai 67%

Barbadoso salos istorija

1625 m. į salą atvyko anglai, kurie ir laikomi pirmaisias šio rojaus kampelio atradėjais. Tuo metu Barbadosas buvo visiškai neapgyvendintas. Gegužės 14 d. pirmojo į salą atvykusio laivo kapitonas buvo Džonas Povelas. Pirmoji gyvenvietė įkurta 1627 m. vasario 17 d. netoli Houltauno (anksčiau vadinosi Džeimstaunu). Miesto įkūrėju laikomas kapitonas Džonas Povelas, kuris kartu su 80 kolonistų ir 10 juodaodžių vergų ir padarė pradžią salos urbanizacijai. 1885 m. sala tapo atskira kolonija. 1958-1962 m. ji tapo Vest Indijos nare. Iki 1966 m., kai įgavo nepriklausomos valstybės statusą, Barbadoso sala liko Anglijos kolonija su parlamentine vyriausybe.

Politinė padėtis

Barbadoso sala yra Britanijos bendrijos sudėtyje esanti Nepriklausoma valstybė, turinti demokrantinį parlamentinį valdymą. Didžioji Britanija tik 1966 metais suteikė Barbadosui Nepriklausomos valstybės statusą. Formaliu valstybės vadovu yra Didžiosios Britanijos Karalienė, jos paliepimu pristatytas generalgubernatoriaus ir paskirtas salos monarchas. Vyriausybė skiria generalgubernatorius konsultacijoms su premjerministru. Įstatymų leidėjas – dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš senato (21 deputatas), paskirto generalgubernatoriaus ir Rūmų Asamblėjos (30 deputatų, išrenkamų tiesioginiu slaptu balsavimu penkiems metams).
Administraciniu požiūriu šalis yra susikirstyta į 11 apygardų.
Politinės partijos. Barbadoso leiboristų partija (BLP) – seniausia politinė šalies partija, įkurta 1938 m. Grantlo Adamso. Rinkimų manifestai numatė tolimesnį biudžeto deficito mažinimą ir valstybės skolų, kontrolės mažinimą, dėka kapitalo ir mokesčių už energetiką gavimo, o taip pat užtikrinti pilną gyventojų užimtumą. BLP orientuojasi į patrauklias kapitalo investicijas, sukuriant naujas įmones, išplečiant eksportą, suteikiant mokesčių lengvatas turizmui ir tarptautiniam verslui, o taip pat aprūpinant Barbadosą darbo jėga.
Barbadose užregistruojama daug tarptautinių kompanijų, jų mokesčių įplaukos sudaro nemažą dalį šalies biudžeto.

Ekonomika

Barbadose plačiai vystoma cukranendrių auginimo ir jų apdorojimo technologija, todėl sala visiškai priklausoma juo šių augalų. Eksportuojamas romas, cukrus, melasa. Kitą dalį eksporto sudaro rūbai, baldai, elektros ir elektriniai prietaisai, plastiko gaminiai. Paplitusi žvejyba. Valdžia eksploatuoja naftos ir dujų telkinius. Turizmas Barbadose uždirba daugiau pelno nei cukraus gamyba.

Transportas ir uostai

Barbadose iš viso yra 1650 km. kelių, iš kurių 1628 km yra grįsti kieta danga. 2000 m. Barbadose buvo 44300 lengvųjų automobilių ir 15600 sunkvežimių.
Nacionalinis Oro Uostas Grantley Adams yra vienintelis oro uostas Barbadose. Salą aptarnauja viena vietinė oro kompanija ir 14 nacionalinių oro kompanijų. Geležinkelių saloje nėra nutiesta.
Barbadose nėra natūralių uostų, tačiau 1961 m. Bridžtaune vis dėlto buvo pastatytas uostas, prieinamas visiems norintiems prisišvartuoti laivams, vėliau uostas buvo pastatytas ir Speistaune. Prekybinį laivyną sudarė 34 laivai (jų vandens talpa siekė daugiau kaip 1000 tonų kiekviename), kurių bendra vandens talpa siekė 284 222 tonų. Salos laivyne yra 41 prekybinis laisvas, prekiaujantis su Didžiosios Britanijos, Honkongo, Norvegijos, Kanados, Graikijos, Australijos, Vokietijos ir Bahamų salomis. Krovininių ir keleivinių laivų linijos jungia Barbadosą su Didžiaja Britanija, kitom Vest Indijos salom, JAV ir Kanada. 1994 m. prieplaukų, skirtų jūros laivams, Bridžtaune buvo pastatyta daugiau ir tai leido palaikyti geresnius prekybinius santykius su kitomis jūrinėmis valstybėmis. Miesto centre veikia burlaivių uostas, kuris kontaktuoja su Vest Indijos salom ir šiaurinėmis Pietų Amerikos krantinėmis. Tarptautinis oro uostas Bridžtaune aptarnauja reguliarius aviareisus tarp Europos, taip pat ir Šiaurės bei Pietų Amerikos oro uostų.

Geografija

Barbadosas – nedidelė sala, savo forma primenanti kriaušę, Mažųjų Antilų salyne, 2585 km. į pietryčius nuo Floridos ir 860 km. į šiaurės rytus nuo Venesuelos krantų. Barbadosas yra labiausiai į rytus nutolusi sala grupės, išsidėsčiusios toliau Atlanto vandenyne nei visa grandinė Pavėjinių salų. Rytinę salos pakrantę skalauja Atlanto vandenynas, o vakaruose – Karibų jūra.

Gamta

Barbadoso sala yra povandeninio pasaulio grožio ir įvairovės viršūnė. Galima atrasti nuosėdų padermių, užverstų koralų klintimis, vietomis besitęsiančių iki 90 km. ilgio. Salos paviršiuje dominuoja lygumos, tačiau vietomis galima aptikti ir nedidelių kalvų. Vakaruose atsiskleidžia jūrinių terasų serija. Pats aukščiausias taškas saloje yra Mount Hillaby kalnas (336 m.). Dominuoja karstinės formos reljefas. Ties pakrante tęsiasi baltojo smėlio paplūdimių juosta. Išimtį sudaro tik statūs pietryčių ir šiaurės rytų krantai. Beveik visa salos teritorija apsupta koraliniais rifais.

Klimatas

Salos kilmatas – tropinis pasatinis, artimas subekvatoriniam jūriniam. Oro tempetarūra ištisus metus siekia 26-30º C, o siaučiantys pasatiniai vėjai ir jūros brizas trukdo saloje vyrauti kankinančiam karščiui. Nuo lapkričio iki gegužės mėnesio čia būna sausa ir ganėtinai vėsu, vidutinė oro temperatūra šiuo periodu svyruoja nuo 18º C naktį iki 28º C šilumos dieną. Vasarą vidutinė oro temperatūra siekia 23-30º C šilumos.
Vidutinis kritulių skaičius per metus sudaro 1100 mm pakrantėje, o salos gilumoje iki 200 mm. 75% kritulių iškrenta lietinguoju ir karštu sezonu – nuo liepos iki spalio, lapkričio mėnesių (liepa laikoma pačiu drėgniausiu mėnesiu). Šiuo laiku neretai įsisiautėja uraganinės vėtros ir galingi tropiniai taifūnai. Geriausias laikas aplankyti Barbadosą – vėsesni mėnesiai žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje (nuo vasario iki gegužės mėnesio).

Žmonių pasiskirstymas

Vidutinė gyvenimo trukmė saloje siekia 76,4 metus. Vietinių gyventojų raštingumas – 97,6%. Saloje gyvena apie 279,3 tūkstančio barbadosiečių. Tai viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų visame pasaulyje. Pirmieji Barbadoso gyventojai, iki europiečių atėjimo, buvo indėnų aravakų atstovai, kurių mūsų dienomis jau nebesutiksi (netgi salos atradėjai anglai užklupo juos visiškai neįsikūrusius, todėl tai gerokai susilpnino jų galimybes ilgam laikui įsitvirtinti šioje teritorijoje). Šiais laikais daugiau kaip 85% gyventojų sudaro barbadosiečiai, patys save vadinantys „bachanais“ arba „bedženais“. Tai yra susimaišiusių brakų ir, kilusių iš afrikiečių kontinento, europiečių bei vietinių indėnų genties atstovų palikuonys. Apie 4% gyventojų laiko save anglų ir škotų kolonijų palikuonimis, taip pat išskiriama grupė, taip vadinamųjų „baltųjų skurdžių“, kuriuos sudaro čia giliai savo šaknis įleidę, deportuoti iš Didžiosios Britanijos XVII-XVIII amžiuje gyventojai. Taip pat galima atrasti nedidelius būrius Mažosios Azijos ir Rytų Azijos emigrantų.
Nedidelėje Barbadoso saloje 2003 m. liepos mėnesį gyveno 277 264 gyventojai. Tai viena iš tankiausiai apgyvedintų šalių visame pasaulyje, vidutinis gyventojų tankumas – 643 žmonės 1 kvadratiniame kilometre. Beveik pusė visų gyventojų įsikūrę Sent Maiklo parapijoje, čia gyventojų tankumas siekia 2500 žmonių 1 kvadratiniame kilometre. Šioj srityj yra ir salos sostinė Bridžtaunas bei svarbiausias šalies uostas (daugiau kaip 7 tūkstančiai gyventojų). Sostinės pavadinimas (išvertus „miestas-tiltas“) kilęs iš dviejų tiltų, patiestų tarp dviejų įlankų ir dalijančių miestą į dvi dalis, pavadinimo.
Vietinių gyventojų amžiaus pasiskirstymas: grupė iki 15 metų – 21%, nuo 15 iki 65 m. – 70%, senesni nei 65 m. – 9%. Vidutinis gyventojų amžius 33,3 metai. Augimo tempai 1950-1960 metais siekė 3%, kas sąlygojo ne tiek didelį gimstamumą, o sparčiai mažėjantis mirtingumas, ypač vaikų. Paskutiniais XX a. dešimtmečiais situacija pasikeitė – reguliariai mažėja gimstamumas (numanomas ryšys su 1955 m. šeimos planavimo politika).
1990 m. nukentėjo išvykstančiųjų į užsienio šalis amžius. Gimstamumas 2003 m. padidėjo iki 13,15 vienam tūkstančiui gyventojų, mirtingumas 9,02 tūkstančiui, emigrantai – 0,31 tūkstančiui gyventojų, gyventojų saloje padaugėjo 0,38%. Jaunuolių mirtingumas 2000 m. pasiekė 12,72 tūkstančiui naujagimių ribą. Vidutinė gyvenimo riba – 71,84 metai.
Apie 90% gyventojų turi afrikietišką prigimtį (juodaodžiai), apie 4% išeivių iš Europos palikuonys, daugiauisiai iš Didžiosios Britanijos, apie 6% yra metisai, o taip pat išeiviai iš Azijos ir kitų regionų.

Religija

Pagrindinė religija – krikščionybė. Apie 67% gyventojų išpažįsta protestantizmą (anglikonai – 40%, metodistai – 7%, kiti 20%), 4% – katalikai, 12% – kitų tikėjimų, 17% – netikintys.

Kalba

Oficiali ir vienintelė saloje vartojama yra anglų kalba. Vietinių gyventojų tarpe, vadinančių save bajanais (bajans), visuotinai paplitusios tarminės frazės ir savotiška vietinė dikcija (tartis), vadinama „bachan“. Tai anglų, afrikiečių ir vietinių gyventojų kalbų mišinys, nemažai indėnų aravakų senųjų žodžių. Vietiniai gyventojai vartoja paplitusią tame krašte tarminę anglų kalbą.

Laikas

Laikas yra UTC-4 (žymimas AST (Atlanto Standartinis Laikas) laiko juostos. Laikas Barbadose 5 valandom atsilieka nuo Grinvičo laiko.

Valiuta

Piniginis vienetas – Babarbadoso doleris, vienas doleris lygus 100 centų. Nors saloje priimami ir Amerikos bei Kanados doleriai, tačiau naudojant vietinę valiutą tai teikia nedidelį pranašumą. Galima naudotis kreditinėmis kortelėmis – American Express, Discover Card, Diners Club, MasterCard, Visa, Barclaycard, Cardblansh, Eurocard, kurias priima apmokėjimui daugelyje salos vietų, turistiniai čekiai – visuose bankuose ir daugelyje viešbučių. Kad išvengti papildomų pinigų keitimo operacijų, geriausia turėti amerikietiškų dolerių arba svarų sterlingų.

Tradicijos

Žinoma visame pasaulyje kaip „Mažoji Anglija“, sala ištikrųjų įtraukė į save visas britų imperijos tradicijas – čia išsisaugojo daugelis senųjų angliškų vertybių: nuo tradicinių aptarnavimo įpatybių viešbučiuose iki saliečių meilės golfui, arkliams, burlenčių sportui, polo ir kriketo žaidimams. Šiandien daugelis iš šių dalykų kruopščiai įsikomponavo visuomenėje, nes sudaro vieną iš pagrindinių šalies pasididžiavimų.
Nažiūrint jau į tai, kad Barbadose oficialiaja kalba laikoma klasikinė anglų, dauguma šalies gyventojų kasdieniniame bendravime naudoja bachanišką anglų kalbos dialektą. Tai pakankamai vaizdi ir neįprasta kalba, sudaryta iš anglų, ispanų ir kreolų žodžių. Beto, daugelis angliškų žodžių ir posakių iškraipyti beveik iki neatpažįstamo lygio, pavyzdžiui vietoj „aš einu“ vietiniai gyventojai sako „aš ėjęs“ arba vietoj „pabaiga“ – „tai pasibaigia“ ir taip toliau. Klausimai užduodami dažniau nei teigiamieji sakiniai ir pabaigoje pasiūlymas ar klausimas išreiškiamas paprasčiausiai pekeltu balso tonu, kad parodyti klausiamąją frazės formą. Vietoj žodžio „labai“ dažnai paprasčiausiai kelis kartus pakartoja teiginį, pavyzdžiui, „greitai važiuoja automobilis greitai greitai“. Kai kurie žodžiai ir posakiai taip pat turi nustatytas vietines reikšmes, dažnai visai neatitinkančias sakomo žodžio reikšmės, pavyzdžiui, vietoj „agresyvus“ arba „skūpus“ čia sakoma „neišauklėtas“.
Dėl to barbadosiečiai turi išugdytą nuostabų jumoro jausmą ir mėgsta paerzinti vienas kitą, panaudodami būtent tokias vietines idiomas. Vietinių gyventojų juokeliai visiškai neagresyvūs, tai paprasčiausias būdas pravesti pokalbį mažiau rimta vaga, kad, žvelgiant į stiprias tradicijas ir britų manieringumą, visai netaptų pasipūtėliais ir per daug rimtais žmonėmis. Netgi svarbūs reikalai ar pasveikinimas, pakvietimas į šventę būtinai apiforminamas su sveiko jumoro doze – barbadosiečiai pagrįstai laiko tai geriausiu būdu pabėgti nuo oficialumo. Prie viso to tikrieji kalbančiojo ketinimai paprasčiausiai pabrėžiami kalbos gestais – pagarba pusiau pasilenkiant, norint kreiptis į gerbiamą žmogų arba karikatūrinė stovėsena „ramiai“ bendraujant su draugais. Vietinių gyventojų fantazijai, šiuo aspektu, ribų, paprasčiausiai, nėra. Susitikus naudojami įprasti europietiški dėmesio ženklai.
Beja, barbadosiečiai itin pagarbiai elgiasi vieni su kitais ir šalies svečiais. Visame visuomenės gyvenime veikia tokia savitarpio santykiais pagrįsta sistema. Todėl tai liečia netgi būklę šeimoje arba draugiškuose susitikimuose. Kaip tik pašnekovai nesišaipytų vienas iš kito, jie vis tiek niekada nepereina nusistovėjusios padorumo normos. Iš čia ir kyla nuostabus savitarpio supratimo jausmas, kuris pažymi tai, kad būtų gerai žinomi vietinių gyventojų papročiai. Pagalba nukentėjusiam žmogui gatvėje – savaime suprantama ir nerašyta taisyklė. Pavienių žmonių elgesį čia galima perprasti iš santykio su vaikais, kas nepriklauso nuo amžiaus ribos. Netgi svetimi vaikai gali būti visiškai ramiai ir geranoriškai priimti šeimoje. Pabrėžiama, kad beveik pusei vietinių namų vadovauja moterys, o jų sudėtis įprastinė – barbadosiečių šeimos paprastai sudarytos iš trijų kartų. Patys saliečiai sako, kad „mes kuriam gyvenimą ant pagarbos ir kompromiso“.
Aprangos dėvėjime griežtų normų nėra, bet žmonės, atrodantys, tarsi būdami paplūdimyje, paprasčiausiai neįleidžiami į daugelį restoranų, taip pat ir į oficialius priėmimus. Vakarinė apranga pakankamai neoficiali, bet konservatyti ir orientuojasi į vietinių gyventojų tradicijas. Atvykėliams vietinių aprangos normų laikymasis tokiais atvejais beveik nereikšmingas, pakanka būti ilgomis kelnėmis ar suknele, o taip pat klasikinio stiliaus marškiniais ar palaidine, kai kuriais atvejais – kostiumu.
Visi paplūdimiai Barbadose prieinami ir atviri žmonėms, net jeigu čia prieita kranto linija užimta viešbučiais arba privačiais pastatais (tačiau kaikuriems privatiems namams daroma išimtis tuo atveju, jeigu jie pastatyti izoliuotai ir itin nuošaliai).
Nudizmas saloje faktiškai uždraustas. Barbadose šiuo aspektu itin griežtai laikomasis konservatyviųjų britų tradicijų ir už viešai demonstruojamą atidengtą kūną numatomos konkrečios baudos. Taip pat draudžiama dėvėti amerikietiško stiliaus drabužius, ypač pagamintus iš komufliažinio audeklo. Kaikurie homoseksualūs reiškiniai taip pat draudžiami.

Nacionalinės šventės ir laisvos dienos

Sausio 1-oji – Naujieji metai;
Kovas-Balandis – Erol Baroi dena;
Kovas-Balandis – Velykos;
Balandžio 28-oji – Didvyrių diena;
Gegužės 1-oji – Darbo diena;
Rugpjūčio 1-oji – Išsilaisvinimo diena (festivalio Krop-Over uždarymas);
Spalio pirmas savaitgalis – OON diena;
Lapkričio 30-oji – Nepriklausomybės diena;
Gruodžio 25-oji – Kalėdos;
Gruodžio 26 – Dovanų diena;

Visų šalių sąrašas