Informacija apie Bulgariją

 Gyventojai. Bulgarjoje gyvena apie 7,81 mln. žmonių. Gyventojų tankumas 110.994 km2 valstybės teritorijoje siekia 70 gyv/km2. Beveik 83,5 % gyventojų yra bulgarai, likusieji – tautinės mažumos (turkai, armėnai, žydai, graikai, arabai, afrikiečiai ir kt.) Miestuose gyvena 68 % Bulgarijos gyventojų, likusieji 32 % priklauso kaimo bendruomenei.

Kalba. Bulgarijos valstybinė kalba – bulgarų. Kitos šalies kalbos – turkų, graikų, makedoniečių, romėnų. Turistai paprastai čia gali susikalbėti rusų, vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis.

Religija. Beveik 85 % bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, 12 % išpažįsta islamo religiją. Tarp likusiųjų nemažai žydų bendruomenės narių. Religingumas ir pasitikėjimas bažnyčia Bulgarijoje yra kur kas blankesnis negu, pavyzdžiui, kaimyninėje Rumunijoje. Tik 52 % bulgarų apibūdina save religingais, tik 22 % bent kartą per mėnesį apsilanko bažnyčioje.

Laikas. Bulgarijos laikas nesiskiria nuo Lietuvos laiko. Nuo vasaros prie žiemos laiko ir atvirkščiai bulgarai pereina tada pat, kaip ir visos Europos valstybės, pasukdami laikrodžio rodykles viena valanda į priekį arba atgal.

Valiuta. Nacionalinė Bulgarijos valiuta – levas. Jis lygus ~1,8 lt. Smulkieji pinigai – stotinkai. 100 stotinkų = 1 levas. Pinigus išsikeisti galima visuose bankuose, stotyse, pasienyje, viešbučiuose, esama ir privačių pinigų keityklų. Tik jokiu būdu nekeiskite pinigų gatvėje!
Prieš išvažiuojant iš Bulgarijos likusius levus būtina išsikeisti į litus, eurus ar kurią kitą valiutą, kadangi į šalį įvežti ir iš jos išvežti nacionalinę valiutą griežtai draudžiama. Išsikeisdami levus privalėsite pateikti pinigų keitimo čekį. Užsienio valiutai tokių apribojimų nėra.
Mokslas. Aukštas švietimo sistemos lygis kaip ir tecnologiškai orientuota politika prieš naujojo Bulgarijos laikotarpio pradžią sudarė geras sąlygas mokslui ir technologijoms vystytis. Po sistemos suirimo daugelis išsilavinusių žmonių, ypač jaunųjų bulgarų, geresnės ateities ėmė ieškoti svetur – JAV bei Vakarų Europoje. Deja, bulgarų politikai apleido švietimo sritį ir nesudaro gerų sąlygų mokytis bei daryti pažangą savoje šalyje. Daug jaunų bulgarų studijuoja ir dirba Jungtinėse Amerikos valstybėse, kiek mažiau – Vakarų Europoje.
Kadangi nėra nustatyta ryški valstybės politikos orientacija, beveik visos mokslo šakos vystomos savomis jėgomis iš informacinių technologijų, matematikos, biotechnologijų ir žemės ūkio sričių.
Istorija. Balkanuose, gražiame pusiasalyje tarp Azijos ir Europos, savo pėdsakus paliko daugybė genčių ir tautų. Todėl ir pusiasalio rytuose esančios Bulgarijos istorija netekėjo viena vaga – kol susiformavo šių dienų demokratinė valstybė, buvo patirtas ne vienas svetimtaučių antpuolis, būta ir okupacijų.
Pirmieji Balkanų pusiasalyje apie 800 m. pr. Kr. apsigyveno trakai – laukinė, bet labai gabi gentis. V – VI a. prasidėjus Didžiajam tautų kraustymuisi, į dabartinės Bulgarijos teritoriją atkeliavo gotų, hunų, slavų gentys. Apie 680 – uosius metus bulgarai įkūrė pirmąją valstybę su sostine Pliska, gyvavusią tris šimtus metų.
Kiek vėliau prasidėjo neramūs bulgarams laikai: kraštą drebino nuolatiniai bizantiečių, kryžininkų, totorių įsiveržimai ir tarpusavio kovos. Nesantaika liovėsi XIV a. pab., į Balkanų pusiasalį atkeliavus ir penkiasdešimčiai metų apsigyvenus turkams. Tačiau bulgarai įniko į monotonijos ir korupcijos liūną, suteikusį jų kraštui „rūškanųjų Balkanų“ pavadinimą.
1878 m. bulgarų sukilėliams su rusų pagalba pavyko išsivaduoti iš turkų priespaudos ir įkurti naują valstybę.
Dar vienas reikšmingas bulgarų tautai sukrėtimas įvyko 1944 m., Sovietų sąjungai įsitvirtinus Balkanų pusiasalio rytuose. Tik po pusės amžiaus, sugriuvus Rytų blokui, Bulgarija galėjo atsikvėpti. Valstybė tapo savarankiška parlamentine respublika, kuri nuo 1995 m. bendradarbiauja su Europos Sąjunga.
Kultūra. Bulgarija – šalis, kurioje susitinka Rytai ir Vakarai, kur tradicijos ir kultūra yra nepaprastai gyvybingos. Tai atskleidžia ne tik gausybė bažnyčių, vienuolynų ir muziejų, kurių architektūros puikumas retai kur Europoje tesutinkamas, bet ir nesuskaičiuojama galybė muzikos, šokių, teatro festivalių – visa tai yra svarbi bulgarų kasdienybės dalis.
Ypač sena chorinio dainavimo tradicija. Didžiulį pasisekimą dėl savito stiliaus turi Bulgarijos Valstybinis choras, tarptautinį pripažinimą gavo ir moterų choras „Angelite“.
Nuo XIII – XIV a. Bulgarijos vardą garsina šios šalies ikonų tapytojai. Weliko Tarnowo tapybos mokyklos auklėtiniai apeina įprastas ikonų tapybos taisykles ir puoselėja Rytų bažnyčios meną. Po Bulgarijos atgimimo, išsilaisvinus iš turkų priespaudos, šalyje pradedama steigti gausybė meno mokyklų. Jas baigė šiandien pasaulyje pripažinti menininkai, tarp jų ir Sachari Sografas.
Be galo mėgstamas ir puoselėjamas bulgarų lėlių teatras. Tai pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Bulgarai jau nuo senų senovės puoselėja ir įvairius amatus: vario kalvininkystę, medžio drožybą, puodininkystę.

Papročiai ir ritualai. Trifono Zarezano šventė, minima vasario 14 – ąją, dar nuo trakų laikų susijusi su vienuogyninkystės tradicijomis. Šią dieną genėjami vynuogynai. Bulgarai su muzika žygiuoja į didžiulius vynuogių auginimo plotus, kur geriausias vynuogių augintojas apkarpo vynuogienoją ir palaisto jį vynu. Tikima, kad tada metai būsią vaisingi. Nukirpti krūmai supinami į vainiką ir lyg karūna iškilmingai uždedami išrinktam vyno karaliui ant galvos.
Vasarį ir kovą bulgarai linksminasi žaisdami Kukeri žaidimus. Žmonės persirengia kaukėtais vyrais ir triukšmaudami, šokdami veja iš namų ir žmonių pyktį. Ši šventė susijusi su vyno dievu Dionisu ir krikščionių Užgavėnėmis. Savičiausias bulgarų paprotys – Baba Marta (močiutė Marta). Kovo 1 – ąją žmonės dovanoja vieni kitiems iš raudonų ir baltų siūlų supintus papuošalus.
Prisegti prie drabužių, užrišti ant rankos riešo ar kaklo jie padeda išlikti sveikiems ir lamingiems – tiki bulgarai. Pasirodžius pirmiesiems pavasario ženklams, raudonai baltos pynutės kabinamos ant medžių šakų.
Įspūdingiausias Bulgarijos žmonių ritualas – ugnies šokiai (bulg. „Nestinarstvo“). Skambant būgnų ir dudelių garsams, transinės būsenos šokėjai basomis šoka ant žarijų, laikydami rankose šv. Konstantino ikoną.

Klimatas. Balkanų pusiasalio skirtinguose krašto regionuose pastebimi ryškūs klimato skirtumai. Dėl to Bulgarija skistoma į penkias klimato zonas.

Šiaurės Bulgarija. Šalies šiaurė ir teritorija aplink Sofiją yra veikiamos nuosaikaus kontinentinio klimato: karštos vasaros ir šaltos, dažnai snieguotos žiemos. Sausra, speigas, vėjas, kuša – dažni šios klimato zonos svečiai, sunaikinantys dalį derliaus. Tokį klimatą lemia Bulgarijos kalnai. Balkanai atlieka tam tikro klimato barjero funkciją: žiemą šaltos oro masės Balkanų aukštumas įveikia retai, o sausras ir šiltas vasaras lemia iš Balkanų atplūstančios šiltos, lengvos oro srovės.

Pietų Bulgarija. Pietinėje valstybės dalyje, Blagojevgrado, Plovdivo, Staros Zagoros miestuose, viešpatauja pereinamasis klimatas. Vasarą ši zona paprastai nuo vieno iki trijų mėnesių kenčia sausrą.

Sienos su Graikija ir Turkija sritis. Šioje Bulgarijos klimato zonoje vasaros esti labai karštos, bet jokiu būdu ne sausos, žiemos gana šiltos. Šiltą, ramų klimatą lemia regiono geografinė padėtis: teritoriją supa Rodopo ir Balkanų kalnai. Šaltos oro srovės iš šiaurės žiemą dažniausia nepajėgia perskrosti kalnynų, Rodopas Balkanai tampa savotiška užuovėja.

Juodosios jūros pakrantė. 1 – 50 km pločio Juodosios jūros pakranės ruože klimatas visiškai veikiamas jūros. Vasaros šiek tiek švelnesnės, o krituliai iškrenta paprastai tik žiemą. Pavasariu šiame regione džiaugiamasi trumpai, o ruduo, atvirkščiai – užsitęsia. Kadangi keliaujantiems ilsėtis prie Juodosios jūros ypač svarbus klimatas šiame regione vasarą, pateikiame daugiau duomenų.

Kalnų sritis. Kalnų klimatas apjuosia Bulgarijos aukštumų virtines. Rilos ir Pirino kalnai diktuoja aukšto slėgio klimatą, žemą temperatūrą.
Žiemą šioje teritorijoje ypač populiarus žiemos sportas. Oro sąlygos slidinėjimui ir kitoms žiemos sporto šakoms čia palankios: