Informacija apie Čekiją

 Keletas faktų... Čekija yra demokratinė respublika. Sostinė Praha. Šalis suskirstyta į 13 regionų ir sostinę. Teritorija užima 78 866 kvadratinius kilometrus, iš kurių 1 590 kvadratinius kilometrus sudaro vandens telkiniai. Šalyje gyvena 10 235 455 šalies gyventojai. Vyrų amžiaus vidurkis 39, o moterų 41 metai. Šalyje miršta 0,06 procentais daugiau gyventojų nei gimsta. Kaimyninės šalys - Vokietija, Lenkija, Slovakija ir Austrija. Didžiausi Čekijos Respublikos miestai: sostinė Praha , Brno, Ostrava. Kalba – čekų.
Čekijoje gyvena 94 procentai čekų, 1,9 procentai slovakų ir 4 procentai kitų tautybių gyventojų. Religija: 39,8 procentai gyventojų priėmę Romos katalikų tikėjimą, 4,6 - protestantų, 3 – ortodoksų, 13,3 – kitas religijas, 39,8 - ateistai.
Valiuta - Čekijos krona (CZK). 1 euras kainuoja apie 30 kronų.
Laikas. Nuvykus į Čekiją, laikrodžio rodyklę reikia pasukti valanda atgal.
Šalis turtinga akmens anglimi, kaolinu, moliu, grafitu, mediena.

Istorija. Po I - ojo Pasaulinio karo Čekija kartu su Slovakija iš įkurtos Aurijos-Vengrijos imperijos atsiskyrė kaip bendra Čekoslovakijos šalis. Tarpukario laikotarpiu šalies vadovai buvo susirūpinę tokių etninių grupių kaip sudetų vokiečių ir ukrainiečių kylančiais reikalavimais. Po II - ojo Pasaulinio karo pateko į Tarybų Sąjungos ribas. 1968 metais pagal Varšuvos paktą įsibrovę lenkų karinės pajėgos nuramino šalies vadovus dėl laisvės troškimo. Demonstracijos prieš Tarybų Sąjungą įvedė griežto spaudimo laikotarpį. Kartu su Tarybų Sąjungos žlugimu 1989 metais, per „Aksominę revoliuciją“, Čekoslovakija atgavo nepriklausomybę, o 1993 metų sausio 1 dieną per „Aksomines skyrybas“ Čekijos Respublika ir Slovakija tapo atskiromis valstybėmis. 1999 metais Čekija tapo NATO nare, o 2004 metais Europos sąjungos nare.

Ekonimika. Čekijos Respublika yra viena labiausiai klestinčių ir stabiliausių buvusių Tarybų Sąjungos narių centrinėje ir rytinėje Europoje. Didžiausias bendrasis vidaus produktas (BVP) sukuriamas aptarnavimo srityje ir sudarė 57,3 procentus, šioje srityje daugiausiai ir dirba darbuotojų. Pramonės sektorius sudaro 39,3 procentus BVP ir įdarbina 38 procentus gyventojų, o tuo tarpu žemės ūkis sudaro 3,4 procentus BVP ir įdarbina 4 procentus gyventojų, nors ariamoji žemė užima 38,82 procentus šalies teritorijos.
Didžiausia metalurgijos, mašinų ir įrengimų, stiklo, ginklų ir automašinų pramonė. Žemės ūkyje daugiausiai išauginama kviečių, bulvių, cukrinių runkelių, vaisių, apynių, kiaulių, naminių paukščių.
Daugiausiai Čekijos produkcijos eksportuojama į Vokietiją – apie 36 procentus, o taip pat daugiausiai iš jos ir importuojama – apie 31 procentai produkcijos.

Menas. Čekijoje gausu kultūrinių paminklų. Jau vien pilių ir rūmų suskaičiuojama apie 2000. Šie paminklai pristato šalies kutūrą ir istoriją. Jie turi didelę kultūrinę ir meninę vertę.
Čekija turtinga pastatų stilių įvairove. Čia aptiksite romantizmo, gotikos, renesanso ir baroko laikotarpių statinių, o šalia išvysite ir modernaus meno, kubizmo (Kvarovik vila) bei funkcionalizmo stiliaus statinių. Dėmesio vertas ir vokiečių bei žydų kultūrinis palikimas.
Į Čekiją traukia daugybė piligrimų. Katalikai lanko gausybę bažnyčių, vienuolynų, koplyčių. Taip pat yra žydų ir ortodoksų religinių paminklų.
Regiono liaudies tipiška architektūra yra maži namukai su originaliais baldais. Keletą kartų per metus tokios vietovės atgyja per įvairius liaudies papročių, liaudiškos muzikos ir šokių, bei čekiškos virtuvės festivalius.

Menas. Čekijoje gausu kultūrinių paminklų. Jau vien pilių ir rūmų suskaičiuojama apie 2000. Šie paminklai pristato šalies kutūrą ir istoriją. Jie turi didelę kultūrinę ir meninę vertę.
Čekija turtinga pastatų stilių įvairove. Čia aptiksite romantizmo, gotikos, renesanso ir baroko laikotarpių statinių, o šalia išvysite ir modernaus meno, kubizmo (Kvarovik vila) bei funkcionalizmo stiliaus statinių. Dėmesio vertas ir vokiečių bei žydų kultūrinis palikimas.
Į Čekiją traukia daugybė piligrimų. Katalikai lanko gausybę bažnyčių, vienuolynų, koplyčių. Taip pat yra žydų ir ortodoksų religinių paminklų.
Regiono liaudies tipiška architektūra yra maži namukai su originaliais baldais. Keletą kartų per metus tokios vietovės atgyja per įvairius liaudies papročių, liaudiškos muzikos ir šokių, bei čekiškos virtuvės festivalius.

SPA. Čekijoje gausu SPA miestų su mineralinėmis srovėmis. Jų medicininės galios žinomos jau nuo 15 amžiaus.
Daugelis SPA miestų yra išsidėstę nuostabios gamtos apsuptyje. SPA voniomis garsėja Karlovy Vary ir Teplice, kurias aplankė ir Didysis Czar Peter, Anglijos karalius Edvardas VII, Getė, Šileris, Šopenas, Bethovenas, Vagneris ir kitos garsios asmenybės.
SPA miestuose vyksta aktyvus kultūrinis ir socialinis gyvenimas. Vonios pasižymi atpalaidavimo, regeneravimo, streso mažinimo savybėmis.
Kiti SPA miesteliai: Bilina, Františkova Lazne, Jachymov, Karlova Studanka, Lazne Belohrad, Luhačovice, Marianske Lazne, Podebrady, Trebon.

Gamta. Čekija turitinga gamtos grožiu. Šalyje stūksi Šumavos, Sudėtų, Rūdiniai kalnai. Visi jie išsidėstę šalies pasienyje. Teka tokios didelės upės kaip Vlatava, Ohržė, Labė, Morava.
Ilgiausios upės: Labe - 1165 kilometrai, Vltava – 433 kilometrai.
Aukščiausias kalnas yra Snezka – 1602 m.
Didžiausias yra Juodasis ežeras – 18.4 ha 39,8 m.
Šilčiausias mineralinis šaltinis – Vridlo, kurio šiluma yra +72°C ir jis yra Karlovy Vary.
Giliausias tarpeklis – Harnicka (244,5 m) yra Preeov teritorijoje.
Didžiausias Nacionalinis parkas – Šumava, apimantis 685,2 kilometrus Šumavos kalnų teritorijos.
Didžiausias saugomas kraštovaizdis – Beskydy (1160 kvadratinių kilometrų).
Čekijos respublikos gamta nuostabi ir miškais ir kalnais. Čia vis dar galima aplankyti nuostabias, žmogaus nepaliestas laukines vietoves, savitas savo formomis. Šalyje aptinkama tokia gyvūnija kaip vilkai, laukinės katės, lūšys, rudasis lokys, didysis einis, raudonkrūtinė musinukė, juodasis gandras, didysis kranklys, jerubė ir kt.
Baltuosiuose Karpatų kalnuose akį džiugina tokie reti augalai kaip bičių orchidėja, tamsioji sparnuotoji ir kitos orchidėjų rūšys, bukas, juodasis čėras.
Ilgiausias Čekijos tarpeklis įspūdingas požeminių upių sąjungomis, stalaktitais ir stalagmitais, dideliais priešistoriniais koridoriais.

 
Klimatas. Čekija pasižymi švelniu žemyniniu klimatu. Sausis yra šalčiausias, o liepa šilčiausias mėnuo. Vasaros vėsios, o žiemą šalta, debesuota, drėgna. Vidutinė metinė temperatūra +9° C. Vasaros vidutinė temperatūra +19°C, žiemos -1°C. Natūralus potvynių pavojus.