|
ŠV. ŠEIMYNOS BAŽNYČIA
Barselonos miesto simbolis - ekstravagantiška Šv. Šeimynos bažnyčia (La Sagrada Familia), architekto A.Gaudi (1852 - 1926) žymiausias kūrinys. Šis architektas yra vadinamas modernizmo tėvu. Jis gimė ir išaugo Barselonoje, studijavo Barselonos architektūros mokykloje dirbdamas kalvio pameistriu. Architektas sėmėsi įkvėpimo romantiškuose viduramžiuose ir sukūrė ypač originalius darbus. Įspūdingiausias jų - Šv. Šeimynos bažnyčia, kurios statyba tapo A. Gaudi gyvenimo darbu. Architektas lyg atsiskyrėlis 16 metų praleido statybos aikštelėje, dažnai pamiršdamas ir apie valgį, ir apie miegą. Statyba, kuri buvo pradėta 1882 m., vis dar tęsiasi. 2026 m. planuojama pabaigti statybas A. Gaudi šimtosioms mirties metinėms paminėti. Tai iš tiesų viena iš originaliausių bažnyčių pasaulyje, kerinti mistiniu grožiu ir įtaiga.
DAINUOJANTIS FONTANAS
Barselona taip pat garsėja nuostabiais dainuojančiais fontanais, kuriuos 1929 m. pasaulinei parodai sukūrė katalonų inžinierius Karlosas Buigas. 1992 m., rengiantis olimpinėms žaidynėms, fontanai buvo atnaujinti. Tai fantastiškas vandens, spalvų ir muzikos šou, susiliejantis į pasakišką dermę. Daugiau nei 7 mlrd. įvairiausių formų ir spalvų kombinacijų, skambant populiariai klasikinei muzikai, suteikia labai daug teigiamų emocijų.
GOTIKOS KVARTALAS
Tikroji Barselonos širdis - Gotikos kvartalas (Barri Gotic), kurio centre Gotikinė katedra - didingas XIV a. pastatas. Navą supa 28 šoninės koplyčios su nuostabiais barokiniais altorių paveikslais. Nuo praėjusių amžių yra likusi tradicija šoninėse navose laikyti baltas žąsis. Tarp meno lobių katedroje yra viduramžių Katalonijos paveikslų. Šalia - karaliaus rūmai, kur Ferdinandas ir Izabelė sutiko K. Kolumbą, grįžusį iš kelionės į Naująjį pasaulį. Šiame kvartale Generaliteto rūmuose (Palau de la Generalitat) yra įsikūrusi Katalonijos autonomijos vyriausybė. Rūmai buvo pastatyti XIV a, ir iki šių dienų yra išlaikę gotikos elementų, pvz., koplyčia ir akmeniniai laiptai, kylantys į atvirą arkadinę galeriją.
MONTJUIC KALVA
Žymioji Montjuic kalva - puiki vieta apžvelgti visą miestą iš viršaus. Ši vieta labai mėgstama dėl gausybės muziejų, meno galerijų, pramogų mugės ir naktinių klubų. Čia esantis ispaniškasis kaimelis (Pueblo Espanol) iliustruoja įvairių Ispanijos regionų architrektūrą. Šis kaimelis buvo sukurtas 1929 m. parodai, tačiau išliko populiarus iki šiol.
LAS RAMBLAS
Las Ramblas - žymiausia Barselonos gatvė. Šio ilgo bulvaro pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio rambla, reiškiančio kasmet išdžiūvančios upės dugną. Sakoma, jei pereisi ją visą iki pat jūros su jos rūmais, parduotuvėmis, kavinėmis, gatvės prekiautojais ir gyvomis skulptūromis, susidarysi puikų Barselonos gyvenimo vaizdą.
KORIDA
Vienas iš renginių, kiekvieną sekmadienį pritraukiančių tūkstančius ispanų Barselonoje ir visoje Ispanijoje, - bulių kova arba korida. Tai - spektaklis, kuriame išbandoma matadoro drąsa, ryžtas, judesių grakštumas ir tobulumas, o buliaus - ištvermė ir vikrumas. Korida simbolizuoja žmogaus viršenybę prieš gyvulį, proto pirmenybę prieš instinktus. Korida - tai trijų veiksmų tragedija, turinti prologą ir epilogą. Prologas prasideda, kai matadoras erzina bulių raudonu audeklu, vadinamuoju capa. Po to peonai nustumia bulių prie pikadorų. Pirmojo veiksmo metu pikadorai bado bulių ietimis geležiniais galais. Dūriai susilpnina gyvulio pečių raumenis. Antrajame bulius yra dar labiau susilpninamas, įbedus smaigčius į jo nugarą. Tai atlieka ietininkai, vadinamieji banderilleros. Trečiame etape matadoras suduoda mirtiną smūgį. Šios kovos epilogas - tai publikos įvertinimas. Pasižymėję arenoje matadorai gauna nugalėtojo buliaus ausį arba uodegą. Be to, žiūrovai savo prielankumą išreiškia mojuodami baltomis nosinaitėmis.
S. DALI MUZIEJUS
Teatro Museo Dali - lankomiausias muziejus Ispanijoje po Prado, žaisminga vieta, užimanti senąjį miesto teatrą. Muziejus buvo kuriamas pagal Salvadoro Dali sumanymą, jam pačiam vadovaujant. 24 muziejaus salėse eksponuojama S. Dali grafika, skulptūros, knygų iliustracijos, plakatai ir svarbiausia - paveikslai. Tobulai nutapytų daiktų košmariški deriniai, religinė ekstazė, Galos portretai, pilietinio karo iliuzijos, šiurpios alegorijos, keistai sujauktos žmogaus dalys vienus žavi, kitus stebina.
Skambant muzikai muziejaus vidaus kiemelyje lankytojus pasitinka keistos skulptūros languose ir juodas Dali šeimos kadilakas, kuriame galima pamatyti lietaus merkiamų keleivių siluetus. Čia pat galima apsilankyti neįprastame kambaryje, kurio baldai primena aktorės Major Vest veidą, pamatyti trimatės erdvės paveikslus. Šio muziejaus įkūrėjas S. Dali čia praleido paskutines savo gyvenimo dienas ir yra palaidotas kriptoje po stikliniu teatro - muziejaus kupolu. S.Dali - vienas žymiausių XX a. menininkų gimęs ir užaugęs Figere. Būdamas 15 metų, Salvadoras surengė pirmąjį savo paradą. Po studijų meno mokykloje Madride, domėjęsis kubizmu, futurizmu ir matematika, jaunasis menininkas apsistoja ties siurrealizmu ir tampa žymiausiu šios srovės dailininku. S. Dali vardas taip pat siejamas su rašymu ir filmų statyba.
MEDOS SALOS
Medos salos - mažas archipelagas, susidedantis iš 7 nedidelių salų ir keleto rifų. Tai unikali vieta, žavinti lankytojus nepakartojamo grožio povandeninio pasaulio augmenija ir gyvūnija. Čia aptinkama daugiau nei tūkstantis įvairiausių rūšių jūros augalų ir gyvūnų. Nelygus reljefas, smėlėtas ir vietomis uolėtas dugnas, karstinė įdubų bei tunelių kilmė nulėmė šių salų gamtos įvairovę. Šiuos gamtos turtus jau XVIII a. aptiko žvejai ir koralų medžiotojai, kurie praeitame amžiuje kėlė grėsmę gražiesiems Medos salų koralams.
Svarbią istorinę reikšmę salos įgijo XVIII a. Prancūzijos revoliucijos metu, kai prancūzai išdėstė čia savo karines pajėgas, bet buvo priversti šias žemes atiduoti anglams. Vėliau jas atgavę, iki 1890 m. kiekviename šalia esančiame miestelyje turėjo savo kariuomenės dalinių. Senojo švyturio vietoje 1930 m. buvo pastatytas naujas švyturys, veikiantis iki šių dienų. Nuo 1932 m. salų teritorijoje niekas nebegyvena. Dabar vieninteliai gyventojai - žuvėdros, kurių čia kartais būna apie 20000. Įspūdingas povandeninis pasaulis ir turtinga salų praeitis sudomins kiekvieną čia apsilankiusį.
MONTSERATO VIENUOLYNAS
Montserato vienuolynas - seniausias benediktinių vienuolynas Ispanijoje, įsikūrės ant neįprasto, dantytojo Montserato kalno, kurio aukščiausia viršūnė siekia 1236 m. Montserato kalnas susidarė prieš 25 mln. metų. Slenkant amžiams kalnas įgavo fantastiškiausias formas. Dabar - tai švenčiausia Katalonijos vieta. Čia meldžiasi Montserato Dievo Motinai - Juodajai Madonai. Pasak legendos, 880 m. piemenys vienoje iš daugybės kalno olų surado nedidelę medinę Madonos statulėlę su kūdikėliu ant rankų. Supratę, kad statulėlė turi stebuklingų galių, žmonės bandė ją išsivežti iš tos olos, bet niekam nepavyko, nes kai tik jie tai bandydavo padaryti, statulėlė pasidarydavo tokia sunki, kad neįmanoma būdavo jos pakelti. 1025 m. čia buvo įkurtas vienuolynas, kuris labai nukentėjo per XVII a. karus, Napoleono okupaciją 1811 - 1812 m. ir per Ispanijos pilietinį karą 1936 - 1939 m.
Šiuo metu vienuolyno ansamblį sudaro renesansinė bazilika, gotikinis kiemelis, vienuolyno pastatai taip pat įrengti viešbučiai turistams, suvenyrų parduotuvės. Šiandien čia gyvena apie 80 benediktinių vienuolynų. Nuo XIII a. prie vienuolyno veikia berniukų choras, kurio auklėtiniai kasdien, išskyrus liepą ir rugpjūtį, gieda 13 valandos mišiose.
Montserato vienuolyno biblioteką sudaro apie ketvirtis milijono senų spaudinių ir rankraščių. Montserato muziejus - turtingas bažnyčio meno kūrinių, archeologijos radinių. Čia taip pat galima pakilti funikulieriumi į aukščiausią kalno viršūnę ir pasigrožėti nepakartojama apylinkių panorama. Montserato vienuolynas pritraukia tūkstančius žmonių kiekvienais metais, norinčių pabūti šioje stebuklingoje vietoje.
|
|
