Kanarų salos | Informacija apie Kanarų salas

Geografija
Kanarų salos yra septynių vulkaninės kilmės salų archipelagas Atlanto vandenyne, netoli šiaurės vakarų Afrikos pakrantės. Salos bendrai užima maždaug 7 500 kv. km. ploto, bendras jų ilgis sudaro 450 km. Jos priklauso Ispanijai ir sudaro šios šalies autonominę bendruomenę. Archipelagą įvairiai vadina - Laimingosios salos, Hesperidžių sodas, Atlantida. Salos kartu su Azorų salynu, Žaliojo Rago archipelagu, Madeira ir Selvageno archipelagu sudaro Makaronezijos ekoregioną. Teidės vulkanas Tenerifėje yra aukščiausias Ispanijos kalnas. Arti paplūdimių aukšti kalnai su amžinuoju sniegu - kraštovaizdis sudaro nepakartojamą įspūdį. Įdomu, tai, kad keturi iš 13 Ispanijos nacionalinių parkų yra Kanarų salose:
- De la Caldera de Taburiente Nacionalinis parkas La Palmoje;
- Garajonay Nacionalinis parkas La Gomeroje;
- Del Teide Nacionalinis parkas Tenerifėje;
- Timanfaya Nacionalinis parkas Lanzarote.

Salų arelą sudaro 13 salų: septynios didžiausios:
- Tenerifė
- Fuerteventura
- Gran Kanarija
- La Palma
- La Gomera
- El Giero

Be didžiųjų 7 salų yra keletas mažesnių salų: Alegranza, Gracioza, Montana Clara, Roque del Este, Roque del Oeste ir Lobos. Neįtikėtina, tačiau visų salų kraštovaizdzdžiai iš esmės skiriasi, kai kuriose net tos pačios salos gamta vienoje jos dalyje vienokia, o kitame – kitokia. Dėl kalnuoto reljefo atskirų salų dalių klimatas ir augmenija gerokai skiriasi. Tuo galėsite įsitikinti patys, jei tik atvyksite ir pakeliausite po salą. Kanarų salos – autonominė Ispanijos sritis – turi dvi sostines, kurios tarpusavyje šia garbe keičiasi kas ketveri metai: po vienų rinkimų vyriausybė dirba Tenerifės salos sostinėje Santa Kruse (Santa Crus), po kitų rinkimų – Gran Kanarijos sostinėje Las Palmase (Las Palmas).

Klimatas Traukia ten, kur amžinai šilta?
Kanarų salų paplūdimiuose poilsiauti galima visais metų sezonais, nes neįprastas salų reljefas su plačiomis lygumomis, o taip pat Afrikos žemyno kaiminystė, lėmė sausoką salos klimatą. Pasatai ir karšti iš Sacharos dykumos pučianys, per Atlanto vandenyną šiek tiek atvėstantys vėjai, lemia salyno orų stichijos palankumą amžinoms atostogoms: žiemą oro temperatūra svyruoja tarp 20 ir 25 laipsnių šilumos, vandens temperatūra – apie 22 laipsnius vasarą ir 19 laipsnių žiemą. Tarp sezonų temperatūra svyruoja tik apie 6 laipsnius. Vidutinės temperatūros pagal mėnesius yra nuo 18 iki 24 laipsnių. La Palmoje, Tenerifėje ir Gran Kanarijoje retkarčiais gali užklupti tropinis lietus, kai Fuerteventuroje ir Lanzarote yra labai sausa ir beveik be pertraukos šviečia saulė. Geriausias laikas poilsiauti Gran Kanarijoje yra nuo spalio iki gegužės mėnesio, kai nėra didelio karščio. Vidutinė oro temperatūra: 24°C - 27°C. Vidutinė vandens temperatūra: 19°C - 21°C. 

Gyventojai
Viso (2003): 1843755. Ispanijos dalis: 4,4%.
Žmonės čia apsigyveno nuo akmens amžiaus laikų. Guančai buvo tikrieji Kanarų salų gyventojai. Šie baltaveidžiai aukšti žmonės istorikams yra paslaptis, juk Platonas panašiai apibūdino legendinės Atlantidos gyventojus. Las Palme Kanarų muziejuje galima pamatyti keletą įdomiausių radinių, bet guančai paliko savo pėdsakus visoje saloje. Iki šiol kai kurie vietiniai gyventojai gyvena būstuose, įrengtuose kalnų uolose. Taip gyventa nuo labai senų laikų. Kai kurie Kanarų salų gyventojai tęsia šią gana primityvaus gyvenimo tradiciją – augina gyvulius, verčiasi namudiniu ūkiu. O šalia esančiame restorane, kuris taip pat įrengtas uoloje, galima paragauti tradicinių patiekalų bei pamatyti etnografinių grupių pasirodymų. Čia, net atvykus trumpam, galima atsipalaiduoti ir pasijusti tarsi akmens amžiuje ar animacinių herojų Flinstaunų eroje. Dabar vietiniams patinka kai esi pokalbio iniciatorius, tuomet bendrauti sekasi sklandžiau, pietiečiai dažnai nepunktualūs, neorganizuoti, tą darbą, kurį lietuvis atliktų per 1 valandą, pietiečiai daro 3 valandas, didelis pliusas, kad čia į viską žiūrima daug optimistiškiau nei Lietuvoje, neslegia aplinkos ir žmonių pilkuma, todėl pasijunti tarsi ramybės oazėje – kur viskas visada yra gerai. Pietiečiai vyrai skiria labai daug dėmesio moterims, taip pat ir namams bei laisvalaikiui. Apskritai pietiečiai vyrai stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, o moterys čia labai savarankiškos ir nepriklausomos. Daugelis turistų grįžę iš Kanarų eina Lietuvos gatvėmis ir visiems šypsosi bei instinktyviai nori ištari “Olia”, nes poilsiaudamas salose negali nepastebėti žmonių geranoriškumo, mielumo, paslaugumo. Tarpusavio santykiai kanaruose labai šilti.

Istorinės anomalijos ir faktai
Sakoma, kad Kanarų salos atsirado iš graikų mito apie Esperidžių (Hesperidžių) sodą. Salos pavadintos Kanarų (lotyniškai canis, šuo), todėl, kad daugybė laukinių šunų gyveno salose. Apie tai pirmą kartą paminėjo romėnų mokslininkas Plinijus.Jau minėjome ir kitą legendą apie mitinę Kanarų kilmę iš Altantidos, bet legendos yra legendos. Kanarų salas pirmieji atrado senovės graikų ir romėnų jūrų keliautojai Vėlesnė salyno istorija taip pat ne mažiau įdomi ir siekia XV a.
- 1402 m. prancūzų tyrinėtojas Žanas Betenkortas (Jean de Bethencourt) vadovavo ekspedicijai į salas ir pirmą kartą išlipo į sausumą Lanzaroto šiaurinėje pusėje. Iš čia jis užėmė Fuerteventurą ir Hiero. Betenkortas gavo Kanarų salų karaliaus titulą, bet pripažino Kastilės karalių Henrį III, kuris Betenkortui užkariaujant suteikė pagalbą kaip siuzerenas.Betenkortas Homeros saloje įkūrė bazę, bet sala buvo nukariauta gerokai vėliau. Homeros, Gran Kanarijos, Tenerifės ir La Palmos žmonės priešinosi Ispanų įsiveržėliams beveik šimtmetį.
- 1495 m. salos neatsilaikė ispanų spaudimui. La Palmoje Santa Cruz miestas tapo ispanų užkariautojų, prekeivių ir misionierių sustojimo vieta jų kelyje į Naująjį Pasaulį. Salos tapo labai turtingos ir greitai pritraukė pirklius ir nuotykių ieškotojus iš visos Europos. La Palmoje per šį klestėjimo periodą buvo pastatyti milžiniški rūmai ir bažnyčios. Lankytojams gali būti dalinai įdomi El Salvadoro bažnyčia, vienas gražiausių 1500-ųjų architektūros pavyzdžių.
- Pirmosios ekspedicijos į salyną surengtos dar XIV a., tačiau salos užkariautos ispanų tik 1496 m.
- 1492 m. Kristupo Kolumbo atrasti jūros keliai padidino Kanarų salų reikšmę. Ilgus šimtmečius Kanarų salos buvo paskutinis punktas, kur laivai sustodavo papildyti atsargų kelionei per Atlantą.
- Salų kolonizavimas prasidėjo 1386 m., kai audra priplakė ispanų laivus prie La Gomero salos. Atėjūnai susidūrė su įnirtingu vietinių gyventojų, guančų, pasipriešinimu. Tenerifės salos, kurios plotas kiek daugiau nei 2000 m2, užkariavimas truko nuo 1493 m. gegužės iki 1496 m. rugsėjo. Kova dėl salų vyko 92 metus ir baigėsi visišku vietinių gyventojų išnaikinimu.
Anglų laivynas du kartus – 1585 m. vadovaujant F. Dreikui ir 1797 m. vadovaujant H. Nelsonui – bandė išstumti ispanus, bet jiems nepavyko.
- Tenerifės saloje lankėsi daugelis garsių keliautojų. 1519 m. savo pirmos kelionės aplink pasaulį metu prie jos krantų buvo nuleidę inkaru Magelano laivai.
- 1776 m. ten apsilankė Džeimsas Kukas su savo dviem laivais „Resolution“ ir Discovery“, stabtelėjo pailsėti J.Kruzenšternas su laivu „Nadežda“ kelionės aplink pasaulį metu.
- 1832 m. – Č.Darvinas savo garsiosios kelionės „Bigl“ laivu metu., kol XV a. pradžioje nebuvo padaryti rimti bandymai užkariauti Kanarus.
- 1977 m. 583 žmonės žuvo per didžiulę aviacijos katastrofą, žinomą Tenerifės katastrofos.