Kinija | Informacija apie Kiniją

Valstybinė kalba – kinų (mandarin), kurią naudoja beveik 2/3 Kinijos gyventojų. Pietvakarių ir pietryčių Kinijoje kalbama kita dialektine kinų kalba. Didžiuosiuose miestuose bei pagrindiniuose turistiniuose objektuose galima susikalbėti angliškai. Iškilus sunkumams dėl kalbos, yra kompanija siūlanti vertimo paslaugas telefonu. Iš bet kokio Kinijos miesto galima paskambinti tel.nr. 021-2603-7111 arba 4008-808080, angliškai pasakyti, ką reikia išversti ir operatorius išvers į kinų kalbą. Tai daug pigiau, nei naudotis vertėjo paslaugomis.

Piniginis vienetas. Kinijos juanis (CNY). Kinijos valiuta dar vadinama Renminbi, sutrumpintai RMB. RMB piniginį vienetą sudaro: 1 juanis = 10 jiao = 100 fen. Pinigai yra popieriniai ir monetomis. 10 CNY - 3.43 Lt. 1 $ - 8 CNY.

Valiutos keitimas. Gali būti keičiami grynieji pinigai (JAV $), kelionių čekiai, galima naudotis ir kredito kortelėmis (Master Card, Visa, American Express), tačiau tik pagrindiniuose miestuose ar žymiausiuose restoranuose. Be to kredito korteles ne visur priima, perkant traukinio ar lėktuvo bilietus taip pat ne visur galima atsiskaityti kortele. Tad geriausias atsiskaitymo būdas yra grynieji pinigai.
Grynuosius pinigus ar išgryninti kelionių čekius galima Kinijos ar kitų bankų valiutos keitimo ofisuose, kurie įsikūrę pagrindiniuose oro uostuose, viešbučiuose. Už pinigų keitimą nuskaitoma 4 % komisinių. Viešbutyje gali išsikeisti pinigus, jei esi tame viešbutyje apsistojęs. Patariama išsaugoti valiutos keitimo sąskaitas.

Klimatas. Kinija yra trijose klimato juostose: tropinis (pietinė pakrantė ir Hainano sala), subtropinis (vakarinė, centrinė ir rytinė šalies dalys), vidutinis (šiaurinė ir šiaurės tyrų dalys). Pietrytinėje ir rytinėje dalyse vyrauja tipiškas musoninis klimatas, kuris susijęs su sezoniniais vėjo krypčių pokyčiais. Vasara pietrytinėje ir rytinėje dalyse yra lietingas sezonas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -5 laipsnių Pekine, 12 – 16 laipsnių Pietų Kinijos jūros pakrantėje, iki 20 ir daugiau laipsnių pietinėse salose. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra rytų Kinijoje yra 25 – 30 laipsnių. Liepos – rugsėjo mėnesiais prie pietrytinės pakrantės dažnai būna tropiniai taifunai su liūtimis.
Šiaurės rytuose vyrauja vidutinis šaltas, kontinentinis klimatas, sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra nuo -30 iki -10 laipsnių, liepos mėnesį apie 20 – 25 laipsniai.
Vidiniuose ir vakariniuose šalies regionuose yra kontinentinis, ypač sausas klimatas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra nuo -8 iki -26 laipsnių, liepą daugumoje regionų vidutinė temperatūra yra apie 20 – 25 laipsniai.
Lietingas sezonas visoje šalyje (ypač pietinėje ir šiaurinėje dalyje) yra vasara, daugiausia kritulių iškrenta liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vakariniuose rajonuose dažnos smėlio audros. Geriausias laikas kelionėms beveik visoje Kinijoje yra pavasaris ir ruduo.

Laiko skirtumas su Lietuva: + 6 valandos.

Viza. Vykstant į Kinijos Liaudies Respubliką, reikia turėti šiuos dokumentus: pasas (bent 6 mėn. iki galiojimo pabaigos), viza, išskyrus turintiems diplomatinius ir tarnybinius pasus. Vizos nereikia vykstant į Kinijos specialiuosius administracinius regionus Hong Kong ir Macau.
Asmeniui turistinę vizą („L“ forma) išduoda Kinijos ambasada Lietuvoje.
Išduodant vizą skubos tvarka, reikia papildomai mokėti: vizos sutvarkymas per 3 dienas kainuoja 20 $, per 1 dieną – 30 $.
Taip pat išduodama grupės viza (grupėje gali būti 5 - 10 žmonių). Vienkartinės vizos mokestis vienam grupės žmogui kainuoja 34 $. Išduodant vizą skubos tvarka per 3 dienas, skubos tvarkos mokesčiai kainuoja 10 $, išduodant per 1 d., skubos tvarkos mokesčiai kainuoja 15 $.

Muitinės deklaracija. Praeinant muitinę, yra dvi linijos (channel), raudona ir žalia. Raudoną reikia pasirinkti, jei turi deklaruojamų daiktų: kompiuteris, aukso ar sidabro dirbiniai ir pan. Į Kiniją leidžiama įsivežti 2 l alkoholinių gėrimų, 400 cigarečių pakelių, 50 g aukso ar sidabro, iki 5.000 $, iki 6.000 Kinijos juanių, 1 fotoaparatą.
Patariama, perkant juvelyrinius, aukso, sidabro dirbinius, rankdarbius, senovinius daiktus, piešinius, ar kaligrafijas, išsaugoti čekius, nes gali tekti parodyti muitinėje išvažiuojant iš Kinijos. Antikvarinius daiktus galima išsivežti tik turint „Kultūrinių relikvijų eksporto sertifikatą“, kurį išduoda Kinijos valdžia.

Istorija. Kinijos priešistorė trunka iki Xia Dinastijos įkūrimo. Xia, Shang ir Zhou dinastijose buvo vergijos santvarka. Qing dinastijoje prasidėjo feodalizmo santvarka, trukusi 2100 metų. Baigiantis Qing dinastijai, Kinijoje prasidėjo modernios visuomenės era, jos metu susikūrė Kinijos Respublika. 1949 spalio 1 d. Tian‘anmen aikštėje įvyko iškilminga manifestacija, Kinija buvo paskelbta Kinų Liaudies Respublika. Pasikeitė šalies socialinė ir politinė struktūra, prasidėjo socializmas.

Gyventojai. Kinija yra unitarinė valstybė, kurioje gyvena 56 etninės nacionalinės grupės. Kinija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių. Didmiesčiuose 1 kv.km gyvena 400 gyventojų, centrinėje Kinijoje – daugiau kaip 200 gyv. Etninės grupės sugyvena taikiai, nes laikomasi tokių principų kaip lygybė, vienybė, abipusis supratimas. Kinijos teritoriją sudaro 23 provincijos, 4 atskiri miestai, 5 autonominiai regionai (vidinė Mongolija, Ningxia Hui mažuma, Xinjiang Uyghur mažuma, Guangxi mažuma ir Tibetas) ir 2 specialieji administraciniai regionai (Hong Kong ir Macau / Makao).

Religija. Kinijoje yra trys pagrindinės religijos: budizmas, taoizmas ir islamas. Budizmas – tai neatsiejama Kinijos kultūros ir istorijos dalis. Šios religijos istorija trunka daugiau kaip 2000 metų. Taoizmo istorija trunka apie 1700 metų. Filosofas, gyvenęs 6 a. prieš Kr., sukūrė pagrindinius šios religijos principus – Yin (moteriškasis pradas) ir Yang (vyriškasis pradas), būtent šie principai sukuria visatoje pusiausvyrą. Islamas Kinijoje paplito 7 a., dabartinėje Kinijoje yra 10 etninių grupių (kirgizai, mongolai ir t.t.), išpažįstančių islamą, tai sudaro apie 18 mln.gyv.
Taip pat yra nedidelės katalikų ir protestantų religijos grupės: katalikų - 4 mln. gyv., protestantų – 10 mlj.gyv.

Nacionalinės šventės, festivaliai.
Pavasario festivalis – tai Naujieji metai pagal Kinijos sinodinį kalendorių ir yra pati svarbiausia tradicinė šventė. Ši šventė būna sausio – vasario mėnesį, tai priklauso nuo sinodinio kalendorio, pvz. Kinų Naujieji 2005 metais buvo švenčiama vasario 9 d.
Žibintų šventė. Švenčiama pirmojo sinodinio mėnesio 15 d. Žibintais išpuošiamos gatvės, siauri takeliai ir kitos vietos.
Drakono valties festivalis. Švenčiama 5-ojo sinodinio mėnesio 5 dieną. Šią dieną vyksta drakono valčių lenktynės.
Qixi. Švenčiama 7 - tą sinodinio mėnesio 7 dieną. Tai yra Kinų Valentino diena.

Rudenio vidurys. Švenčiama 8 sinodinio  mėnesio 15 dieną.
Chongyang – Žiemos saulėgrįža. Tai šaltojo sezono paskelbimas.
Vandens taškymosi festivalis Xishuangbanna. Šis festivalis švenčiamas balandžio 12-18 d. Jinghong mieste, Yunnan provincijoje pietvakarių Kinijoje. Dai etninės grupės gyventojams, kuri yra viena iš didžiausių etninių grupių Yunnan provincijoje, tai vienas iš svarbiausių festivalių, dar kitaip vadinamas Budos maudymosi festivalis. Apie šio festivalio kilmę pasakojama daugybe legendų, šiandien šventės ritualai tapo tiesiog linksma švente. Vanduo laikomas šventumo, dieviškumo ir tyrumo simboliu. Žmonės renkasi keliuose, viešuose parkuose ir aikštėse, kur laistosi vandeniu, linkėdami vienas kitam laimingų naujųjų metų. Festivalio metu ne tik laistomasi vandeniu, čia dainuojama, šokama, vyksta drakono valčių varžybos, leidžiami fejerverkai, vyksta paradai ir mugės.
Kinijos Peking operos festivalis - tai valstybinio lygio šventė.Festivalio metu vyksta daugybe Peking operos trupių pasirodymų, seminarų, tokiu būdu prisidedama prie Peking operos tradicijų išsaugojimo bei skatinimo.Festivalis vyksta kas treji metai: 1995 m., 1998 m., 2001 m. vyko Nanjing, 2004 m. – Shanghai mieste, sekantis festivalis turėtų vykti 2007 m.