|
Svarbiausi faktai. Kipras - tai nepriklausoma valstybė, kurioje vyrauja prezidentinis valdymas. Remiantis 1960m. konstitucija, valdymas yra sutelktas prezidento, renkamo visuotiniais rinkimais penkeriems metams, rankose.
Geografinė padėtis. Kipras yra trečia pagal dydį sala Viduržiemio jūroje, užimanti 9251 kvadratinių kilometrų plotą. Beveik lygiagrečiai saloje yra išsidėsčiusios dvi kalnų grandinės: pietvakarių pusėje - Trodosas, pasidabinęs pušimis, kedrais ir kiparisais bei šiaurinė Kerinija, išsiskirianti unikaliu kalnu Pentadaktilos, kurio pavadinimas išvertus iš graikų kalbos reiškia „penkiapirštis“.
Demografinė padėtis. 2003m. pabaigoje buvo 818 200 gyventojų. Iš jų 79,1% sudaro graikų kilmės gyventojai, 10,7% - turkų kilmės gyventojai, 10,2% - užsienio valstybių gyventojai.
Klimatas. Kipras yra pati sausiausia ir karščiausia Viduržiemio regiono sala. Čia per metus 340 dienų šviečia saulė. Nuo lapkričio iki kovo mėnesio trunka lietingasis sezonas, tačiau kritulių pasirodo nedaug (daugiausia gruodžio- vasario mėnesiais). Šalies gilumoje temperatūra gali būti 10 laipsnių aukštesnė negu pakrantės zonoje. Kalnuose paprastai yra vėsiau, netgi vasarą. Jūra yra šilta nuo gegužės galo iki spalio. Šiaurės europiečiai turėtų vengti 11:00 - 15:00 valandomis būti saulėkaitoje vasaros laikotarpiu. Kiprui būdingas lengvas viduržiemio klimatas, kuriame vyrauja saulė (netgi žiemą) ir iškrenta itin mažai kritulių. Vasara tęsiasi nuo gegužės iki spalio, ją lydi kaitri saulė, gaivus pajūrio brizas bei giedras ir skaidrus dangus. Tai idealus laikas plaukiojimui, saulės vonioms bei nardymui su akvalangais.
Šiuo metų laiku patartina visas lankytinas archeologines vietas apeiti arba anksti ryte arba vėlyvą popietę, tokiu būdu išvengiant karščiausios dienos dalies. Nepatartina karštuoju paros metu eiti į ekskursijas be apsaugos nuo saulės bei plačiabrylių skrybėlių, kadangi net pavėsyje oro temperatūra pakyla iki 32°C. Tačiau kalnuose temperatūra yra kur kas žemesnė ir suteikia tobulas sąlygas pilnaverčiam poilsiui bei išvykoms.
Rugsėjo ir spalio dienų šiluma neužleidžia vietos rudeniui, kadangi saloje - vis dar vasara. Nuodėmė būtų neaplankyti rugsėjo mėnesį vykstančios Vyno šventės. Spalio pabaiga pranašauja artėjantį rudenį, tačiau ne malonumų Kipre pabaigą, ne ruduo – tinkamiausias metas suderinti puikų laiko praleidimą su rudeniui besiruošiančios salos gamtos stebėjimu. Auksinių saulės spindulių lepinami, vynuogynai pasipuošia santūriu variniu raudoniu ir alsuoja Kipro festivalio, kiekvienais metais nuvilnijančio gatvėmis, laukimu.
Gruodis, sausis ir vasaris yra Kipro žiemos metas, kuomet iškrenta nedaug kritulių, bet ištisas šešias valandas per dieną kaitina saulė. Šiuo metų laikotarpiu saloje vyksta įvairiapusiška kultūrinė programa, leidžianti mėgautis vietinių žmonių menų ir įgūdžių įvairove, liaudies ir užsienio atlikėjų pasirodymais. Žiema - idealus metas slidinėjimui kalnuose.
Pirmųjų pražydusiųjų sausio mėnesį orchidėjų žavesys skelbia: ateina pavasaris. Ir štai, iki vasario vidurio sala jau alsuoja nauja gaiva, kurią dovanoja žydinčios pievos ir sprogstantys migdolų žiedai.
Kovo dienos būna dar gana vėsios, tačiau turistai šį metų laiką dievina dėl neįkainojamo gamtovaizdžio, kurį kuria senovinius griuvėsius apklostę plukių ir kitų laukinių gėlių kilimai.
Balandis ir gegužės mėnesio pradžia yra pavasario gražiausias laikas, kuomet sala pasidabina unikaliais gėlių žiedais. Kipre yra 1950 žydinčių augalų rūšių, iš kurių 140 auga tik šioje saloje. Vien Akamas Peninsula vietovėje auga apie 700 augalų rūšių, iš kurių 40 yra endeminės (būdingos tik šiai vietovei). Nuo vasario iki balandžio mėnesio karaliauja raudonasis ciklamenas, išdygstantis uolėtose prieškalnėse, ir sudarantis jaudinančius Afroditės Vonių pavadinimu žinomus raštus. Pavasaris yra nuostabus gamtos atsinaujinimo ir klestėjimo metas Kipre.
Kultūra. Kipriečiai labai didžiuojasi savo kultūriniu palikimu, kuris tęsiasi jau daugiau negu 9000 metų. Salos šiaurinė dalis stengiasi atkurti turkiškąjį įvaizdį, keisdama vietovardžius į turkų ir stengdamasi kultūra bei gyvenimo būdu priartėti prie savo šiaurinių kaimynų. Respublika taip pat stengiasi atstatyti ir nepriklausomą identitetą, ko pasekoje daugelis pavadinimų taipogi buvo pakeisti. Tačiau kokios bebūtų pastangos, šalyje vis vien gausu istorinių reliktų, tokių kaip graikų šventyklos, romėnų mozaikos ar 15 - ojo amžiaus freskos. Daugybė gyvenviečių turi apipavidalinimus specifine menine forma: keliautojas neliks nepastebėjęs molinių bei keramikos dirbinių, sidabro, vario raižinių, pintų krepšelių, spalvingų gobelenų ir įžymiųjų Lekaros nėrinių.
Maisto pasiūla neatsiejama nuo kultūrinių skirtumų šiaurinėje ir likusioje šalies dalyje – šiaurinėse vietovėse virtuvė labiau turkiška, aštresnė ir spalvingesnė negu centrinėje ir pietinėje dalyje. Tačiau besilankant Kipre negalima išvykti iš šalies nepaskanavus kleftiko (krosnyje keptos ėrienos, tirpstančios burnoje) bei mezedes (salotos, kiti užkandžiai). Šalis garsėja sultingomis vynuogėmis, melionais, ypatingosiomis spygliuotomis kriaušėmis, citrusiniais vaisiais bei braškėmis.
Ekonomika. Kipro Respublikoje dominuoja kapitalistinė ekonomija, paremta aptarnavimo sektoriumi. Turizmas bei aptarnavimo sfera šaliai atneša daugiausia pelno ir finansinių įplaukų. Ekonomikos lygis kinta priklausomai nuo turizmo lygio- tai rodo didelę šalies ekonominės gerovės priklausomybę nuo turistų, kurių skaičiui įtakos turi Vakarų Europos vidaus finansinės sąlygos. Kipras nuo 2005m. bando įgyvendinti euro priėmimo programą ir manoma, kad per dvejus metus ji turėtų įsigalioti šioje šalyje. 2001m. aukštas biudžeto deficitas dabar mažinamas vykdant intensyvias turizmo programas bei skatinant naujas vyriausybines reformas. Kipre kasmetinė problema yra vandens trūkumas, šalis po 10 metų sausros lietaus sulaukė 2001m.
Ekonominis augimas yra itin nepastovus, dalinai apspręstas šiaurinės dalies atsiskyrimo, plataus visuomenės sluoksnio bei priklausomybės nuo turkų liros. 2004m. turkiškosios Kipro dalies ekonomika išaugo 15,4%, kas buvo itin jaučiama statybos bei išsilavinimo sektoriuose bei ženkliame bedarbystės sumažėjime. Žemės ūkio kultūrų plėtojimas ir aptarnavimo sektoriaus tobulinimas kartu sudėjus suteikia darba daugiau negu 50% dirbančiųjų. Turizmo srautų didinimas padeda šalies ekonominės būklės stabilizavimui ir mažina priešpriešą tarp šiaurinės ir likusiosios Kipro šalies dalių.
Valiuta ir kreditinės kortelės. Kipro respublikos valiuta yra kiprietiškasis svaras, padalintas į 100 centų. Centrinis Kipro bankas kiprietiškuosius svarus keičia į eurus, JAV dolerius, anglų svarus, vokiečių markes ir graikų drachmas. Bankų darbo laikas: pirmadienis - penktadienis 8:30 - 12:30; pirmadienis 15:15 - 16:45; birželis, liepa rugpjūtis: 8:15 - 12:30.
Turistų susitelkimo vietose bankai klientus aptarnauja antroje dienos pusėje. Tarptautiniuose Larnakos ir Pafoso oro uostuose esantys bankai dirba visą dieną, o taip pat ir naktį dėl didelio klientų srauto.
Kreditinės kortelės: dauguma parduotuvių, restoranų bei kitų įstaigų aptarnauja keliautojus, besinaudojančius Visa Card, Dinners Club, Carte Blanche, Mastercard, American Express, Visa Electron ir Maestro kortelėmis. Praradus banko kortelę, reikėtų kreiptis į „JCC Payment Systems Ltd.“ firmą telefonu +357 22 86 81 00, veikiančiu visą parą.
Darbo laikas įmonėse ir parduotuvėse
Valstybinės įmonės
Žiemos laikotarpiu (rugsėjo 1d.- birželio 30d.): pirmadienis-penktadienis 7:30 - 14:30; ketvirtadieniais 7:30 - 14:30; 15:00 - 18:00.
Vasaros laikotarpiu (liepos 1d.- rugpjūčio 31d.): pirmadienis - penktadienis 7:30 - 14:30.
Parduotuvės
Žiemos laikotarpiu (lapkričio 1d.- kovo 31d.): pirmadienis, antradienis, ketvirtadienis– iki 19:00. Trečiadienis: iki 14:00. Penktadienis: iki 20:00. Šeštadienis: iki 15:00.
Vasaros laikotarpiu (balandžio 1d.- spalio31 d.): pirmadienis, antradienis, ketvirtadienis– iki 20:30. Trečiadienis: iki 14:00. Penktadienis: iki 21:30. Šeštadienis: iki 17:00.
Nuo birželio 15d. iki rugpjūčio 31d. pietų pertrauka yra 14:00 - 17:00.
|
 |
