Kuba | Informacija apie Kubą

Pačia pirmą dieną Kuboje susidursite su visiškai svetimu pasauliu ir priešingybių gausa: Kubos doleriais ir pesais, afrokubietiškais dievais, juodu humoru, kokteiliais vėsiuose viešbučių baruose, hipnotizuojančiais muzikos ritmais, žavingais komplimentais, agresyviais pasisakymais ir draugišku pasitikėjimu savimi.

Svarbiausi faktai
Valdymo forma – socialistinė respublika.
Nepriklausomybė – paskelbta 1868 10 10, pripažinta 1902 05 20, JAV pripažino 1959m.
Valiuta – Kubos Pesas (CUP)
BVP (2005 m.) iš viso – 37,05 mlrd. $
BVP gyventojui – 3 300 $
Valstybinis himnas – La Bayamesa
Šalies tel. kodas +53
Interneto kodas .cu

Kubą sudaro 15 provincijų:
1. Isla de la Juventud
2. Pinar del Río
3. La Habana
4. Ciudad de la Habana
5. Matanzas
6. Cienfuegos
7. Villa Clara
8. Sancti Spíritus
9. Ciego de Ávila
10. Camagüey
11. Las Tunas
12. Granma
13. Holguín
14. Santiago de Cuba
15. Guantánamo

Kalbos
Valstybinė kalba yra ispanų, tačiau viešbučiuose ir turistų lankomose vietose galima susikalbėti angliškai, nors vietiniai gyventojai kalba dažniausiai tik ispaniškai.

Valiuta
Šalies valiuta yra Kubos pesas, kuris susidaro iš 100 sentavų, ir prilygsta JAV doleriui. Tačiau tai neturi reikšmės turistams, nes jais pesais jie neatsiskaitys. Iš keliautojų įprasta priimti dolerius. Tačiau taip pat yra „konvertuojamieji pesai” (CUP), pritaikyti turistams. Todėl kartais grąžą gali atiduoti ir taip. Išvykstant iš šalies juos galima išsikeisti (1 pesas – 1 doleris).
Europietiškos kredito kortelės yra priimamos ir aptarnaujamos viešbučiuose, oro uostuose, kelionėse, negalioja JAV bankuose išduotos mokėjimo kortelės. Nuo 2002 birželio 1 dienos yra pripažintas euras kaip viena iš atsiskaitymo priemonių.

Laikas
Europą ir Kubą skiria maždaug 6 valandų skirtumas.

Klimatas ir gamta
Klimatas Kuboje yra tropinis, metinė vidutinė temperatūra apie 25 o C. Ekstremalų karštį ir sausą orą, kuris laikosi vasaros mėnesiais, sušvelnina pučiantis šiaurės pasatas. Lietingasis periodas trunka nuo gegužės iki spalio.

Gamta laikoma vertingiausiu salos turtu. Siantiago de Cuba mieste esantis Baconao parkas yra mielai lankomas ne tik turistų, bet ir pačių kubiečių. Šiame botanikos sode galima pailsėti įrengtose poilsiavietėse, pasimėgauti akvariumų skleidžiama ramybe ir kitomis atrakcijomis.
Kubos rytuose yra nacionalinis Alejandro de Humboldt’o parkas, kuris apima keturias rytines provincijas – Holguin, Granma, Santiago de Cuba ir Guantanamo. Vietovėje saugoma daug svarbių šalies ekosistemų (plotas apie 68 890 hektarų) ir vandens telkinių (plotas 2 250 ha). Šis parkas nuo 2001 gruodžio mėnesio yra įtrauktas į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą.
Upės Kuboje yra negilios ir trumpos. Aukštesnėse vietose auga kaktusai, taip pat šalyje auga nuostabios palmės, kurios siekia net 40 metrų aukštį.

Gyventojai
Kuboje gyvena apie 11 ml. Žmonių, iš kurių apie penktadalis gyvena sostinėje Havanoje. Gimstamumas yra mažiausias lotynų Amerikos šalyse, nes moteriai tenka po 1,6 vaiko. Taip yra dėl to, kad kas trečias nėštumas yra nutraukiamas.
Kubiečiai yra labai atviri, mielai diskutuoja, daug kalba ir užmezga kontaktus su kitais žmonėmis. Jie nėra nusiteikę priešiškai svetimtaučių atžvilgiu, o įsijungus į jų pokalbi, daugelis bus nustebinti, kad kubietis daug daugiau žinos apie Europą, nei paprastas europietis apie Kubą ar vidurio Ameriką. Kubos gyventojai yra paslaugūs ir dosnūs, būtent dėl šia charakterio savybe jie stulbina turtingus turistus. Kubiečiai nuoširdžiai pasidalins tuo, ką turi, padės ištikus bėdai, padės įveikti kalbos barjerą, kas dažnai yra visiškai svetima Europos gyventojams.
Moters vieta visuomenėje labai pasikeitė per pastaruosius 30 metų. Maždaug pusė moterų siekia aukštojo išsilavinimo, nori būti nepriklausomos. Pagal įstatymą jos yra laikomos lygios su vyrais, tačiau šeimose vyrauja patriarchatas, kas yra būdinga visoms lotynų Amerikos šalims.
Valdžia Kuboje homoseksualus yra pripažinusi kaip visaverčius visuomenės narius. 8 – o deš. Pabaigoje F. Castro ir V. Espin (moterų federacijos atstovė) pasisakė prieš gėjų ir lesbiečių diskriminavimą.

Švietimas ir kultūra
Švietimas Kuboje yra nemokamas ir privalomas mokslas prasideda sulaukus 9 – ių metų. Kuboje vyrauja tokia pati mokymosi sistema kaip ir Lietuvoje (pradinis, vidurinis, aukštasis išsilavinimas). Studijos yra taip pat nemokamos, tačiau trejus metus po baigimo studentai privalo atlikti socialinę tarnybą. Studijuojančių merginų Kuboje yra didesnė dalis nei kitose lotynų Amerikos šalyse. Šalyje kyla problemų dėl mažo mokytojų skaičiaus, kadangi mokamos labai mažos algos apie 250 kubietiškų pesų (apie 8 eurus) per mėnesį, todėl mieliau yra dirbama turizmo srityje, kur galima užsidirbti daug daugiau.
Turizmas yra išplėtotas: šalyje daug viešbučių, paplūdimių, restoranų, viešnamių. Viena svarbiausių turizmo šakų yra sveikatos turizmas, kadangi gydymo paslaugos nėra brangios, tad daug žmonių atvyksta į Kubą ir gulasi į specialiai įrengtas klinikas.
Pagrindinė Kubos religija yra katalikybė, tačiau taip pat išpažįstamas evangelikų ir protestantų tikėjimas. Taip pat priskaičiuojama apie 89 000 Jehovos liudininkų.

Muzika
Muzika geriausiai perteikia kubiečių mentalitetą. Šiandien visame pasaulyje žinomi Mambo, Salsa, Rumba, Čia čia čia ritmai ir šokių judesiai, gimė būtent šioje šalyje.Per 2 – ąjį pasaulinį karą į Kubą  persikraustė nemažai pietų ir vidurio Amerikos gyventojų, kurie gana lengvai ir greitai kūrė naujus kubietiškų ritmų ir džiazo mišinius. Šiandien pamažu kubietiški ritmai įsitvirtina ir Europos radijo stočių topuose.