Informacija apie Nicą

Populiacija: 342 439

Aukštis virš jūros lygio: 10 m.

Vieta: ant Viduržemio jūros kranto, tarp Kanų ir Italijos.
Nica (tarimas [nis]) (: Niça ar Nissa; Itališkai: Nizza) tai pietų Prancūzijos miestas, išsidėstęs ant viduržemio jūros kranto, tarp Marselio (Marseille) ir Genujos (Genoa), su 933,080 gyventojų teritorijoje pagal 1999 m. tyrimus. Miestas yra pagrindinis turistų centras ir Prancūzijos Rivjeros (Côte d'Azur) lyderiaujantis kurortas.

Administracija. Išsidėsčiusi Provence - Alpes - Côte d'Azur regione, Nica yra Alpes – Maritimes departamento komuna ir prefektūra (administracinė sostinė).
Nicos miestas visados buvo populiari turistų, tiek kilmingųjų, tiek prasčiokų, traukos vieta. Nica yra senovinis miestas. Apgyvendinta jau 400,000 metų, Nica anksčiau buvo „modernus“ Nikaia miestas, įsteigtas graikų. Nepaisant modernizacijos, miestas išlaiko savo viduramžišką paveldą vieille ville (senamiestyje), su siauromis besisukančiomis gatvelėmis ir glaudžiai sustatytais raudonstogiais namukais.
Nica yra veiklos centras. Apgyvendinimas, pietūs, apsipirkimai, deginimasis saulėje ir plaukimas, kinas, teatrai, opera, muziejai – ar paprasčiausiai klajojimas Promenade des Anglais ir džiaugimasis geru gyvenimu.

Kultūra. Nicos kultūra skirtinga, kadangi jos istorija unikali. Mažumos vis dar kalba vietine Niçard kalba, kurią stipriai įtakojo italų, korsikiečių ir occitan kalbos. Niçard yra Occitan dialektas, tačiau stipri italų kalbos įtaka daro ją mažiau nesuprantamą negu aplinkiniai Provençal dialektai.
Vietinė maisto kultūra populiari pissaladiere pyragu su svogūnais bei ančiuvių pasta; socca, tam tikros rūšies pyragu, pagamintu iš žirnių miltų, bouillabaisse ir žuvies sriuba, džiovinta menke, farcis, daržovėmis su duonos gabaliukais, ir Nicos salotomis, pomidorų salotomis su žaliais pipirais, grūdų duona, keptais kiaušiniais, tunais ar ančiuviais ir alyvomis.
Paskutiniais dešimtmečiais į Nicą, kaip ir į visą Prancūziją, imigravo daug imigrantų ir viso pasaulio, daugiausia iš šiaurinės ir vakarinės Afrikos dalių, bei pietrytinės Azijos.
Tradicijos vis dar išlaikomos, ypatingai tautinėje muzikoje ir šokiuose, kurių žymiausias yra farandola.

Istorija

Antika. Antikinė Nica buvo įkurta ant Chateau kalvos (Colline du Chateau), tarp dabartinio senamiesčio ir uosto. Vienintelės archeologinės liekanos, kurios buvo rastos čia, yra keramikos fragmentai, datuojami Graikijos Marselio laikais 5-6 amžiuje prieš mūsų erą. 10 amžiaus katedros liekanos vis dar išlikę.
Ant Cimiez kalvos, 3 km į šiaurę nuo Le Chateau, yra oppidum liekanos, priklausiusios Ligūrijos genčiai.

Graikija. Graikijos Massaliote Nikaia kolonija manomai buvo įsikūrusi dabartinio senamiesčio vietoje (Vieux Nice), kur Paillon upė įsiliejo į jūrą. Vardas Nikaia galbūt kildinamas iš „Nikės“, pergalės, turint omeny vietinės Ligūrijos genties nukariavimą. Nors ant Colline du Chateau buvo graikų akropolis, graikai čia gyveno galbūt kartu su ligūrais ir bendradarbiavo su jais. 154 m. pr. Kr. romėnai padėjo Massalia apginti Nikaia ir Antipolį (Antibes) nuo kitų Ligūrijos gyventojų (ne Vediantii) antpuolių.

Romėnai. Auguste nukariavo Alpine gentis ir 14 amžiuje prieš Kristų įsteigė Cemenelum Cimieze, kaip regioninį Alpes Maritimae centrą. Cemenelum nebuvo svarbus miestas. Jis neturėjo sienų, forto, forumo ir šventyklos, jam niekados nebuvo rimtai grasinta iki 4 amžiaus pabaigos. 4 amžiaus pabaigoje praėjo barbarai, palikdami destrukciją ir šiukšles, bei bežlungančią Vakarų Romos imperiją.
Amfiteatro liekanas ir šiandien galima pamatyti Cimiez parke. Pagrindinė romėnų vieta Cimieze turi dideles vonias. Čia prasideda Moureille akveduko vandens distribucijos taškas, o vanduo šiuo akveduku tekėjo iki 1974 m.

Viduramžiai. Viduramžiais Nica augo aplink Colline du Chateau katedrą. 12 amžiuje, Raimond-Bérenger V, Provanso kunigaikštis, valdė Nicą. 1388 m rytinis Provansas išleido Maison de Savoie taisyklę ir buvo suformuota nauja provincija, su pagrindiniu Nicos miestu.
Nica tapo esminiu gynybos tašku karo metu,vykstančiu aplink Colline du Chateau. 1543 m kai susijungę Prancūzijos ir Turkijos pajėgos užėmė tvirtovę, viršutinio miesto gyventojai susitelkė apačioje, senosios Nikaia vietoje, kad suformuotų tai, kas palaipsniui tapo dabartiniu Nicos miestu.
Nica kentėjo ir nuo maro antplūdžio Viduržemio jūros regione, kuris prasidėjo dėl blogų sanitarijos sąlygų. 1631 m maras sąlygojo 10000 mirčių.

Dabartiniai laikai. Chateau pabaiga. Louis XIV okupavo Nicą 1691 - 1696, po to dar kartą 1706 - 1713. Š antrą kartą jis sunaikino pilį ir kitus karinius įrengimus.
Uostas. „Lympia uosto“ kasimas pradėtas 1748 m.
"Les Anglais" ir Respublika. Apie 1730 m anglai pradėjo čia atvykti vasaros atostogoms. Naujosios Prancūzijos Respublikos būriai įsiveržė į Comté de Nice 1793 m, ir Nica tapo Alpes - Maritimes departamento sostine nuo 1793 iki 1814. Restauracijos pradžioje, 1814 m, Nica grąžino kontrolę Savoy, ir tapo dar populiaresne tarp užsieniečių lankytojų, ypač tarp anglų. Pastatyta Promenade des Anglais, kartu ir kiti patogumai lankytojams.
Nica Prancūzijoje. 1860 m, sekusi po balandžio 15 - 16 d plebiscito, grąžino Comté de Nice Prancūzijai, ir jos populiarumas kaip žiemos kurorto dar labiau išaugo. Prieš tą datą dažnai sakoma, kad Nica buvo Italijos dalis. Tačiau nepriklausomos Piedment ir Nicos kunigaikštystės (ar karalystės, priklausomai nuo laikotarpio ir vadovo) buvo perleistos į Prancūzijos kontrolę 1796 m Victoro Amadeus III, karaliaus Charles Emmanuel I sūnaus. Victor Emmanuel, kuris valdė Sardinijos karalystę, susigrąžino Piedment ir Nicos kontrolę 1814 m. 1858m, Count Camillo de Cavour, Kuris buvo Piedmont administratorius, prižadėjo perleisti Nicą ir Savoy Prancūzijai, su sąlyga, kad Napoleonas padės kovoje prieš Austriją. Nicos ir Savojos žmonės 1860 m balsavo už sąjungą su Prancūzija. Mėnesiu vėliau, 1860 m balandį, nepriklausomos Italijos dalys susijungė į Italijos karalystę, iki kol kunigaikštis Cavour 1861 m kova deklaravo apie susivienijusią šalį su Romos sostine.
1887, poetas Stéphen Liégeard pakrikštyjo Nicos regioną kaip "Cote d'Azur".
"Belle Epoque" buvo periodas nuo 1880 iki 1914. Karalienė Viktorija reguliariai lankėsi nuo1895 iki 1899, apsistodama ten, kur dabar vadinama Cimiez Victoria viešbučiu. Karnavalas datuojamas nuo viduramžių, bet savo dabartinę formą įgavo 1873 m su sukūrimu Comité des Fêtes.
Oro uostas atidarytas 1945 m. Nicos universitetas pradėjo veikti 1965 m, taip pat ir Conservatoire National de Musique ir Opera.

Datos. Kiekvieną antradienį - šeštadienį - Brocante - Antiques, Pl. Rabiliante, uostas.
Kiekvieną pirmadienį - Brocante, Cours Saleya
Kiekvieną vasarį - karnavalas
Kiekvieną kovą - Fête des Cougourdons - Jardins de Cimiez (Cimiez sodai)
Kiekvieną kovą - Foire Internationale de Nice - Acropolis

Gamta Provanse. Provanso gamta pasižymi Viduržemio jūros regiono bei Alpių laukinėmis gėlėmis, nacionaliniais parkais nuo kalnų (Mercantour) iki pelkių (Camargue); auksinių vanagų lizdais, bitėmis, avimis bei vilkais.
Beyond provincija turi siaurą Rivieros juostą, keletą didelių miestų ir dešimtis tūkstančių kilometrų gamtos: miškų, kalnų, kalvų, kanjonų, upių ir ežerų. Jeigu keliausi valanda kelio nuo sausakimšų paplūdimių ir pakrantės miestų, rasi vienišas miškingas kalvas, smailas kalnų perėjas, krioklius ir tyrus kalnų ežerus. Šimtai kaimų yra arčiau prie gamtos negu prie civilizacijos, tačiau jų kultūra yra labai civilizuota.

Visų šalių sąrašas