Informacija apie Norvegiją

1960 metais Norvegija įstojo į Europos laisvos prekybos asociaciją, bet nenoriai savo rinką atvėrė kitoms šalims, liko dominuojanti žemdirbystės ir žvejybos srityje. Šiaurės jūroje gamtinių dujų ir naftos buvo rasta 1970- aisiais; tai lėmė žymų šalies ekonomikos pakilimą. Buvo susirūpinta švietimo sistemos tobulinimu, ekonomikos kontrole, gydymo įstaigu steigimu. Dabar Norvegija pasaulyje laikoma viena iš šalių, kuriose gyvenimo lygis labai aukštas.
Norvegija turi tam tikrų privilegijų Europoje kaip EFTA narė (kitos narės – Islandija, Šveicarija, Lichtenšteinas).

Politika. Administracinis suskirstymas. 19 provincijų - Akershus, Aust - Agder, Buskerud, Finnmark, Hedmark, Hordaland, More og Romsdal, Nordland, Nord - Trondelag, Oppland, Oslo, Ostfold, Rogaland, Sogn og Fjordane, Sor-Trondelag, Telemark, Troms, Vest - Agder, Vestfold.

Vasarą galima puikiai praleisti laiką koncertuose Holmenkollene po atviru dangumi ar atsigaivinti vienoje iš mažų jaukių kavinukių Aker Brygge. Galima pasirinkti ir žygį dviračiais per Nordmarką ar garsių muziejų lankymą.
Didžiausias dėmesys Norvegijoje skiriamas gamtai. Šalyje galima pasigrožėti įspūdingais kalnais, fiordais, kriokliais. Kalnuose pajuntama beribė laisvė, čia patiriama neišdildomų įspūdžių.
Norvegijos pakrantėse daug įspūdingų fiordų. Jų pamatyti atvyksta turistai iš įvairiausių šalių ir suprantama dėl ko – niekur daugiau tokios gražios gamtos neišvysite.

Svarbiausi faktai

Oficialus šalies pavadinimas - Norvegijos karalystė

Geografija. Šiaurės Europa. Sienos ribojasi su Šiaurės jūra, Atlanto vandenynu. Šalies rytuose – Švedija.

Plotas. 324220 km2.

Gyventojai. 4 593 041 gyv.

Kalba. Norvegų – oficiali.

Religija. Evangelikų liuteronų 85.7%, katalikų ~4%, protestantų 2.4%, musulmonų 1.8%.

Didžiausios idomybės
Didžiausias kalnas – Galdhopiggen.
Didžiausias ežeras – Mjosa.
Ilgiausias ir giliausias fiordas - The Sognafjorden (Sogne Fjord).
Didžiausias ledynas šiaurės Europoje – Jostedalsbreen.

Klimatas. Norvegijos klimatas yra pereinamasis nuo subarktinio į vidutinių platumų jūrinį ir žemyninį. Vidutinė sausio temperatūra paprastai siekia apie - 2 - 4 laipsnius šiaurėje ir +2 laipsnius pietuose, tačiau kalnuose temperatūra žymiai žemesnė ir sniegas čia išsilaiko visus metus. Vasarą Norvegijoje daug lyja. Temperatūra paprastai siekia apie 6 - 10 laipsnių šiaurėje ir 15 laipsnių pietuose. Gana švelnų šalies klimatą lemia vakarų ir pietvakarių vėjai.

Telefono sistema. 47

Valiuta. Norvegijos krona (NOK)

Laikas. -1 valanda pagal Lietuvos laiką.

Kultūra

Literatūra. Norvegai knygas skaito dažniau nei bet kuri kita pasaulio tauta ir šiam malonumui išleidžia apie 500 kronų per metus. 2006 metai yra paskelbti Henriko Ibseno metais, šiais metais švenčiamos 100 metų jo mirties metinės.
Ludvig Holberg (1684 - 1754) vadinamas norvegų literatūros tėvu. Vienas iš populiaresnių modernizmo periodo rašytojų - Henrik Wergeland (1808 - 45). Kiti žymūs kūrejai - Henrik Ibsen (1828 - 1906), BjØrnstjerne BjØrnson (1832 - 1910), Nobelio premijos laureatas (1903), novelistas Jonas Lie (1833 - 1908), Alexander Kielland (1849 - 1906), Knut Hamsun (1859 - 1952) ir Sigrid Undset (1882 - 1949). Šiandien žymiausi rašytojai yra Knut Faldbakken, Kjell Askildsen, Roy Jacobsen, HerbjØrg Wassmo ir BjØrg Vik.
Teatras. Norvegijos teatro tradicijos yra pakankamai jaunos lyginant su kitomis Europos šalimis. Nežiūrint to, per paskutiniuosius 25 metus teatre vyko staigus augimas. Norvegijoje yra nemažai teatrų: Nacionalinis teatras, Oslo, Bergeno, Rogalando teatrai ir kt. Vienas žinomiausių dramaturgų – Henrik Ibsen, gerai žinomas ir Lietuvoje. Praktiškai bet kuriuo metu rodomas nors vienas spektaklis, pastatytas pagal jo kūrinius, yra rodomas kuriam nors teatre. Tokie kūriniai kaip „Pjeras Giuntas“ ar „Lėlių namas“ yra žinomi visam pasaulyje.
Muzika. Edvard Grieg (1843 - 1907) neginčijamai yra geriausias visų laikų norvegų kompozitorius. Daugeliui yra žinomi jo kūriniai ir koncertai. Dar vieno žymaus menininko, Arne Nordheim (1931), darbai yra puikiai žinomi visame pasaulyje.
Norvegija taip pat išugdė nemažai operos žvaigždžių: soprana Kirsten Flagstad (1895 - 1962), vadinama „amžiaus balsu“, Ingrid Bjoner, Edith Thallaug, Ragnar Ulfung, Marianne Hirsti ir Knut Skram ir kt.
Norvegų pop / roko grupės: Dum Dum Boys, CC Cowboys, Bel Canto ir The September. Pavasarį ir vasarą vyksta džiazo festivaliai. Jie rengiami Haugesund‘e, Molde ir Kongsberg.