Informacija apie šalis

Vilniaus biuras
Europos verslo centras
Konstitucijos pr. 7
Tel: 8 52 48 72 98
Mob: 8 640 666 26
vilnius@toptravel.lt

Centrinis ofisas
Miško g. 30, Kaunas
Tel: 8-37 40-86-20
Mob: 8 655 00 560
agentura@toptravel.lt

TOPTRAVEL DRAUGAI

Aviabilietai
Geriausių aviabilietų rezervavimo sistemų sąrašas

Receptai su nuotraukomis
Kulinariniai receptai su patiekalų nuotraukomis

UAB "Infostendas"
Pakelės stendų nuoma ir gamyba

Informacija apie Norvegiją

Norvegija

Informacija apie Norvegiją Norvegijos miestai Ekskursijos Norvegijoje Maistas Norvegijoje Patarimai vykstant į Norvegiją Kelionės į Norvegiją Viešbučiai Norvegijoje

Norvegija yra nepaprastai graži šalis, išvagota ledynų, fiordų ir kalnų. Baltųjų naktų žemėje daug šviesių ilgų vasaros dienų, istorinių paminklų, Vikingų laivų nuolaužų ir viduramžiškų bažnytelių, mielų nedidelių miestelių ir nepaliestų žvejų kaimų.
Šiaurinė Norvegija garsėja savo baltosiomis naktimis. Šiauriniame arktiniame žiede saulė nenusileidžia nuo gegužes vidurio iki liepos pabaigos; lapkricio viduryje - sausio pabaigoje saulė nepateka.
Miesto naktinio gyvenimo idomybės panašios kaip ir daugelyje Europos didmiesčių. Didžiausia įspūdį turistams palieka kalnai ir fiordai. Norvegija liko neutrali per abu pasaulinius karus, bet buvo okupuota nacių 1940 metais.

Karalius Håkon sudarė vyriausybę tremtyje, turėjo jam padėjusių sąjungininkų. Kilo aktyvus resistencinis pasipriešinimas prieš nacius, kuris reiškėsi beveik kiekviename kaime ir miestelyje. Karališkoji šeima į Norvegiją grįžo tik pasibaigus karui.

1960 metais Norvegija įstojo į Europos laisvos prekybos asociaciją, bet nenoriai savo rinką atvėrė kitoms šalims, liko dominuojanti žemdirbystės ir žvejybos srityje. Šiaurės jūroje gamtinių dujų ir naftos buvo rasta 1970- aisiais; tai lėmė žymų šalies ekonomikos pakilimą. Buvo susirūpinta švietimo sistemos tobulinimu, ekonomikos kontrole, gydymo įstaigu steigimu. Dabar Norvegija pasaulyje laikoma viena iš šalių, kuriose gyvenimo lygis labai aukštas.
Norvegija turi tam tikrų privilegijų Europoje kaip EFTA narė (kitos narės – Islandija, Šveicarija, Lichtenšteinas).

Politika. Administracinis suskirstymas. 19 provincijų - Akershus, Aust - Agder, Buskerud, Finnmark, Hedmark, Hordaland, More og Romsdal, Nordland, Nord - Trondelag, Oppland, Oslo, Ostfold, Rogaland, Sogn og Fjordane, Sor-Trondelag, Telemark, Troms, Vest - Agder, Vestfold.

Vasarą galima puikiai praleisti laiką koncertuose Holmenkollene po atviru dangumi ar atsigaivinti vienoje iš mažų jaukių kavinukių Aker Brygge. Galima pasirinkti ir žygį dviračiais per Nordmarką ar garsių muziejų lankymą.
Didžiausias dėmesys Norvegijoje skiriamas gamtai. Šalyje galima pasigrožėti įspūdingais kalnais, fiordais, kriokliais. Kalnuose pajuntama beribė laisvė, čia patiriama neišdildomų įspūdžių.
Norvegijos pakrantėse daug įspūdingų fiordų. Jų pamatyti atvyksta turistai iš įvairiausių šalių ir suprantama dėl ko – niekur daugiau tokios gražios gamtos neišvysite.

Svarbiausi faktai

Oficialus šalies pavadinimas - Norvegijos karalystė

Geografija. Šiaurės Europa. Sienos ribojasi su Šiaurės jūra, Atlanto vandenynu. Šalies rytuose – Švedija.

Plotas. 324220 km2.

Gyventojai. 4 593 041 gyv.

Kalba. Norvegų – oficiali.

Religija. Evangelikų liuteronų 85.7%, katalikų ~4%, protestantų 2.4%, musulmonų 1.8%.

Didžiausios idomybės
Didžiausias kalnas – Galdhopiggen.
Didžiausias ežeras – Mjosa.
Ilgiausias ir giliausias fiordas - The Sognafjorden (Sogne Fjord).
Didžiausias ledynas šiaurės Europoje – Jostedalsbreen.

Klimatas. Norvegijos klimatas yra pereinamasis nuo subarktinio į vidutinių platumų jūrinį ir žemyninį. Vidutinė sausio temperatūra paprastai siekia apie - 2 - 4 laipsnius šiaurėje ir +2 laipsnius pietuose, tačiau kalnuose temperatūra žymiai žemesnė ir sniegas čia išsilaiko visus metus. Vasarą Norvegijoje daug lyja. Temperatūra paprastai siekia apie 6 - 10 laipsnių šiaurėje ir 15 laipsnių pietuose. Gana švelnų šalies klimatą lemia vakarų ir pietvakarių vėjai.

Telefono sistema. 47

Valiuta. Norvegijos krona (NOK)

Laikas. -1 valanda pagal Lietuvos laiką.

Kultūra

Literatūra. Norvegai knygas skaito dažniau nei bet kuri kita pasaulio tauta ir šiam malonumui išleidžia apie 500 kronų per metus. 2006 metai yra paskelbti Henriko Ibseno metais, šiais metais švenčiamos 100 metų jo mirties metinės.
Ludvig Holberg (1684 - 1754) vadinamas norvegų literatūros tėvu. Vienas iš populiaresnių modernizmo periodo rašytojų - Henrik Wergeland (1808 - 45). Kiti žymūs kūrejai - Henrik Ibsen (1828 - 1906), BjØrnstjerne BjØrnson (1832 - 1910), Nobelio premijos laureatas (1903), novelistas Jonas Lie (1833 - 1908), Alexander Kielland (1849 - 1906), Knut Hamsun (1859 - 1952) ir Sigrid Undset (1882 - 1949). Šiandien žymiausi rašytojai yra Knut Faldbakken, Kjell Askildsen, Roy Jacobsen, HerbjØrg Wassmo ir BjØrg Vik.
Teatras. Norvegijos teatro tradicijos yra pakankamai jaunos lyginant su kitomis Europos šalimis. Nežiūrint to, per paskutiniuosius 25 metus teatre vyko staigus augimas. Norvegijoje yra nemažai teatrų: Nacionalinis teatras, Oslo, Bergeno, Rogalando teatrai ir kt. Vienas žinomiausių dramaturgų – Henrik Ibsen, gerai žinomas ir Lietuvoje. Praktiškai bet kuriuo metu rodomas nors vienas spektaklis, pastatytas pagal jo kūrinius, yra rodomas kuriam nors teatre. Tokie kūriniai kaip „Pjeras Giuntas“ ar „Lėlių namas“ yra žinomi visam pasaulyje.
Muzika. Edvard Grieg (1843 - 1907) neginčijamai yra geriausias visų laikų norvegų kompozitorius. Daugeliui yra žinomi jo kūriniai ir koncertai. Dar vieno žymaus menininko, Arne Nordheim (1931), darbai yra puikiai žinomi visame pasaulyje.
Norvegija taip pat išugdė nemažai operos žvaigždžių: soprana Kirsten Flagstad (1895 - 1962), vadinama „amžiaus balsu“, Ingrid Bjoner, Edith Thallaug, Ragnar Ulfung, Marianne Hirsti ir Knut Skram ir kt.
Norvegų pop / roko grupės: Dum Dum Boys, CC Cowboys, Bel Canto ir The September. Pavasarį ir vasarą vyksta džiazo festivaliai. Jie rengiami Haugesund‘e, Molde ir Kongsberg.

Šventės. Konstitucijos diena – gegužės 17d (1814m). Šią dieną daugelis gyventojų išeina į gatves tautiniais drabužiais. Vidurvasario šventė švenčiama deginant laužus paplūdimiuose (birželio 23 d.).

Istorija. Pirmieji gyventojai į Norvegijos žemes atsikraustė prieš 10 tūkstančių metų, ledynmečio pabaigoje. Pirmieji medžiotojai ir rinkėjai sekė ledyną ir pasitraukė į šiaurę. Šalies istorijoje labiausiai garsėja vikingai, puldineję Europos žemyną ir įsikurdavę pakeleivingose vietovėse. Vikingų vadas Haraldas (Hårfagre) suvienijo Norvegiją apie 900 metus, o XI amžiuje Karalius Olavas jau skleidė krikščionių tikėjimą. Vikingai buvo puikūs jūreiviai ir pirmieji perplaukė Atlanto vandenyną, įsikūrė Grenlandijos saloje. Tikėtina, kad būtent vikingai buvo pirmieji europiečiai, pasiekę Šiaurės Amerikos krantus. Vikingų laikotarpis baigėsi 1066 metais, kai norvegų karalius Haraldas buvo nužudytas mūšyje su Anglija.
XIII amžiuje Oslas tapo galios centru. XIV amžiuje siautė maro epidemija, ženkliai sumažinusi gyventojų skaičių. 1397 metais Norvegija buvo įtraukta į sąjungą su Danija, kuri tęsėsi daugiau nei 400 metų. Norvegija buvo užimta Švedijos 1814 metais. Tais pačiais metais šalyje buvo priimta konstitucija, bet kovą dėl nepriklausomybės Švedija užgniauže. Nors norvegams buvo leista turėti atskirą konstituciją, iš esmės jie turėjo paklusti Švedijos karaliui. Augantis nacionalizmas lėmė, kad 1905 metais buvo išsivaduota iš švedų įtakos.

Valdymo forma. Norvegija yra konstitucinė monarchija su parlamentu. Monarchija turi didžiulę įtaką šalyje ir dabartinis karalius Haraldas V yra labai populiarus. Parlamentas (Stortingas) sudaromas iš 165 narių; jį renka pagal proporcinio atstovavimo sistemą keturių metų kadencijai. Norvegijos Ministras Pirmininkas, Jens Stoltenberg, atstovauja Darbo partijai. Kitos politinės jėgos yra Konservatorių partija, Pažangos partija, Kairioji socialistų partija, Krikščionių partija, Centro partija ir kt.
Nepriklausomybė. 1905 birželio 7d.

Ekonomika. Norvegijos ekonomika yra ryškus klestinčio gerovės kapitalizmo bastiono pavyzdys, kuriame suderinta laisva rinka ir vyriausybės kontrolė. Šalyje kontroliuojamos tik tam tikros sritys, pavyzdžiui, naftos sektorius. Norvegijoje gausu įvairiausių išteklių: naftos, žuvų, miškų, mineralų, hidroenergijos. Norvegija eksportuoja daugiausia naftos (po Saudo Arabijos ir Rusijos) pasaulyje, todėl daro nemažą įtaką naftos produkcijos kainoms tarptautiniu mastu. 1994 metais referendumu norvegai nusprendė, jog nenori stoti į Europos Sąjungą, tačiau nuolat prisideda prie jos biudžeto. Norvegų pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra vienos aukščiausių pasaulyje. Šiaurės jūroje randama nafta ir gamtinės dujos lemia Norvegijos ekonomikos stabilumą. Kitos svarbios sritys yra žvejyba, miškininkystė, laivininkystė, vaistų gamyba, medienos ir popieriaus pramonė, kalnakasyba. Nuo seniausių laiku ši šalis yra žvejų tauta, eksportuojanti beveik 90% visų pagautų žuvų. Ši šalis yra lašišų pardavimo lyderė pasaulyje.
Žemės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje, nors šioms reikmėms skirta tik 3 - 4% šalies ploto. Norvegijoje gerai auga bulvės, pašarinės kultūros, javai ir kt.