Portugalija | Informacija apie Portugaliją

Sostinė ir didžiausias miestas – Lisabona su 2 618 100 gyventojų. Kitas didelis miestas – Oporto su 264200 gyventojų. Katalikiškas tikėjimas ir kelios represijos dekados Portugaliją pavertė tradicine konservatyvia šalimi, kuri turi ir kitą veidą. Vilioja gurmaniška jūrų gėrybių virtuve, svaiginančiu vynu, futbolo euforija, nuostabiais paplūdimiais, akinamo grožio gamtovaizdžiu, vynuogynais bei kerinčia architektūra. Čia išvardinome tik keletą Portugalų pasididžiavimų. Pikantiškai lėtas gyvenimo būdas, tradiciniai fokloro festivaliai, paprastumas ir nuoširdumas – kertiniai Portugalijos akmenys. Muzika gyvena kiekvieno žmogaus širdyje ir pulsuoja meilę šlovingai praeičiai. O modernūs prekybos centrai apsupti natūralios gamtos oazių puikiai dera prie Portugalijos mentaliteto. Saulėta šalis vilioja savo geografinėmis subtilybėmis – iš trijų pusių šalį skalauja vanduo, kelionių organizatoriai kviečia žaisti golfą, siūlo patogius poilsio kompleksus. Negalėtume išskirti specialaus sezono kada keliauti tinkamiausias laikas. Portugalija - universlaus kraštas. Klimatas čia puikus – ilgos karštos vasaros ir neilgai trunkančios malonios žiemos. Šiaurinėje šalies dalyje žiemos aišku yra šaltos ir drėgnos,o minusinė temperatūra būna tik kalnuotose šalies dalyse.

Žmonės

Rasinė sudėtis:
99% portugalai;
1% afrikiečiai;

Religinė sudėtis:
97% romos katalikai;
2% protestantai;
1% kitos religijos;

Absoliučią gyventojų daugumą sudaro portugalai. ¾ jų gyvena Lisabonoje ir Porte. Istoriniai įvykiai nulėmė portugalų tradicijas ir gyvenimo būdą. Iš esmės skiriasi krikščionių Šiaurė ir musulmonų Pietūs. Šiaurėje kaimiečiai gyvena vienkiemiuose, dviaukščiuose namuose, o pietuose - vienaukščių namų gatviniuose kaimuose. Dauguma gyventojų švenčių metu dėvi tautinius drabužius. Kasdien pietums ar vakarienei portugalai valgo sriubą.

Geografija
Portugalija - tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Šiame krašte yra vakariausias Europos taškas - Uolos kyšulys. Šalis užima 1/6 Pirėnų pusiasalio, kaimyninė Ispanija užima likusią dalį. Iš pietų ir vakarų skalauja Atlanto vandenynas, šiame vandenyne yra ir Portugalijai priklausančios Azorų salos. Šiaurinis ir Pietinis regionai daugiausia apgyvendinti, čia didžiausia urbanizacija, juose daugiausia upių vagų, slėnių, miškų bei kalnų. Aukščiausias viršukalnė Serra da Estrela - Eštrelos viršukalnė (1993m). Težo upė pagal gamtines geografijos sąlygas Portugaliją dalina į dvi sritis - šiaurinę ir pietinę. Šiaurės Portugalijai būdingi miškingi kalnai, o Pietų Portugalijai - žemumos ir plynaukštės su kalvomis. Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs uolėti krantai, tarp kurių kur ne kur įsiterpia siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Kuo toliau į pietus tuo krantai darosi lėkštesni, smėlingesni kol tampa kopomis. Pietuose yra lagūnų. Pietinėje Portugalijoje tik kur ne kur kyla iš klinčių susidariusios kalvos. Joms būdingi karstiniai reiškiniai. Pačiuose pietuose iki 900 m pakyla vulkaninės kilmės kalnai. Šiaurėje vyrauja kristalinių uolienų kalnai, išraižyti upių slėnių.

Klimatas
Klimatas - subtropinis. Klimatą labai įtakoja šiltoji Šiaurės Atlanto bei šaltoji Kanarų srovė. Daugiausia kritulių per metus iškrinta aukščiausių kalnagūbrių vakariniuose šlaituose (1200-2500 mm), Ispanijos pasienyje daug mažiau (400-600 mm), pietuose 400-800 mm. Daugiausia jų iškrinta žiemos metu. Kalnuose pasninga, sniegas išsilaiko kelis mėnesius. Žiemos šiltos, prie jūros sausio vidutinė metinė temperatūra 8-11, tarpukalnėse 3-5 laipsnių šilumos pagal Celcijų. Daugiausia lietaus iškrenta lapkričio – balandžio mėnsiais. Daugiausia giedrų dienų būna sausio – kovo mėnesiais. Vasaros čia drėgnos ir šviesios, vakarais galite mėgautis kerinčiais saulėlydžiais, kurie tokie pat žavūs net rudenį. Žiemos čia lietingos ir vėsios, išskyrus Madeirą – ten mažai lyja.

Festivaliai
Portugalija žymi savo piligrimais romarias , fetivaliais festas bei mugėmis feiras. Kuo toliau į Šiaurę keliauji tuo labiau jauti ošskirtines tradcijas bei kultūros mentalitetą. Karnavalas – čia vienas didžiausių metų renginių, žavintis triukšmingais vakarėliais, paradais su išpieštais žmonių veidais. Milžiniško ir spalvingos eitynės per Braga's Easter (vėlykas) ar Atostogų savaitės festivalį. Festa de São João, kuri vyksta birželį Porto mieste, kurios metu visi šoka gatvėse. Feira de São Martinho (Golegã, Lapkritį) žavi žirgų eitynėmis, bulių kautynėmis.

Nacionalinės šventės
Sausio 1 - oji
Balandžio 25 - oji
Gegužės 1oji
Švento rašto diena (ankstyvą birželį)
Birželio 10 - oji
Rugpjūčio 15 - oji
Spalio 5 - oji
Lapkričio 1 - oji
Gruodžio 1 - oji
Gruodžio 8 - oji
Gruodžio 25 - oji

Švenčių dienomis restoranai ir kiti pramogų centrai dirba, tačiau komercinės ar valstybinės paskirties objektai uždaryti.

Laikas
Kontinentinis ir Madeiros salos laikas pagal Grinvinčio observatoriją – 5 h į priekį nuo Rytų laiko ir 8 h į priekį nuo Ramiojo vandenyno laiko. Azorės salos laikas atsilieka 1 h nuo Portugalijos laiko.
Paskutinį kovo sekmadienį valandą svaro į priekį, o paskutinį Spalio sekmadienį – 1 h varo atgal.

Kalba
Portugalų kalba - romanų kalbų grupei priklausanti kalba, kuria daugiausiai kalbama Portugalijoje, Brazilijoje, Angoloje, Mozambike, Žaliąjame Kyšulyje ir Rytų Timore. Portugalų kalba – tarsi stebuklinga jungtis tarp ispanų ir italų kalbų, kai ja kalbi - rodos persikeli į kitą kultūrą. Šių dienų portugalų kalba siejasi su dikensikiška anglų kalba. Portugalai supranta ispanų bei anglų kalbą.