Santorini | Informacija apie Santorini

Santorinas… Apdainuotas didžiųjų poetų, su 4.000 metų istorija. Amžina uola tęsiasi iki smėlio, stiprumas ir didybė kyla iš jūros…Santorinas yra vulkaninės kilmės sala Graikijos salyno Cyclades grupėje. Santorinas įžymus neįtikėtinais vaizdais, puikiais saulėlydžiais iš Oia miesto, keistais baltais baklažanais, Thira miestu ir žinoma, savo veikiančiu vulkanu. Čia yra natūralūs fantastiški paplūdimiai, tokie kaip Kamari juodų nugludintų akmenukų paplūdimys, baltasis paplūdimys ir raudonasis paplūdimys. Oficialus Santorino salos pavadinimas yra Thira. Santorinas taip pat yra pavadinimas visų salų, supančių Thira – formuojančių vieną salą.

Istorija. Nors kai kurie mokslininkai laiko vazų nuolaužas kilusias iš Neolito laikotarpio, tačiau lieka ženklu, kad nėra jokio fakto, kuris patvirtintų žmonių buvimą saloje ankstesniu negu Bronzos amžiaus periodu. Seniausias puodas rastas giliausiuose sluoksniuose neatrodo senesnis negu trečiojo tūkstantmečio prieš Kristų vidurio, laikoma, kad jis priklauso antrajai Ankstyvojo Cycladic civilizacijos fazei [3200 – 2000 amžius pr. Kr.].
Dideli Akrotiri kasinėjimo darbai patvirtino, kad kitu periodu, Viduriniuoju Cycladic [2000 – 1550 pr. Kr.] žmonių aktyvumas saloje nesiliovė. Galbūt, kaip sprendžiama iš kitų Cycladic salų, populiacija mieliau rinkosi miestų susijungimus negu mažas bendrijas. Vulkano išsiveržimas 1500m. pr. Kr. Beveik visiškai palaidojo salą po labai storu pozzuolona sluoksniu. Natūraliai, visi žmonių veiklos pėdsakai iš salos išnyko keliems amžiams.
Herodotas, kuris pasakoja ankstyvąją Santorino salos istoriją, teigia, kad sala buvo vadinama Strongyle, apvaliąja, dėl savo formos. Vėliau dėl savo grožio vadinta Kalliste, gražiausiąja. Kalliste, kaip teigiama istorikų, atėjo į Finikiją lydima Kadmos, ir čia jie įsikūrė. Tai vyko penkios generacijos prieš Trojos karą. Po finikiečių, kurie valdė salą aštuonias kartas, atvyko Lacedaemonians. Jie įkūrė koloniją ir suteikė salai savo lyderio, Theras, Autesion sūnaus, vardą. 9 amžiuje prieš Kristų Thera, grynai dorėnų kolonija, tapo vienu iš akmenų tiltui tarp Rytų ir Vakarų. Kipras, Kreta, Melos, Graikijos žemyno pietrytiniai krantai buvo kitos stotelės šiame komunikacijos maršrute.

Iki 9 amžiaus pabaigos ir 8 amžiaus pradžios prieš Kristų, Thera, Kreta ir Melos pirmosios pritaikė finikietišką alfabetą rašytinei graikų kalbai. Nepaisant to Thera gyventojai, tikri konservatyviosios Spartos vaikai, nesekė kitų Cycladic salų gyventojais jų kultūriniame vystymesi, nors priėmė tam tikrą aplinkinių salų įtaką. Tais metais (Geometriniu periodu) mažai kas žinoma apie Thera gyventojų gyvenimą. Yra išlikusi informacija su jų požiūriu į mirtį. Tuomet vyravo paprotys kremuoti palaikus ir konservuoti pelenus specialiose vazose.
Archajiniu periodu [7 ir 6 amžiuje prieš Kristų] Thera pirmiausia buvo susijusi su Kreta, paskui su Paros, vėliau su Attica, Corinth, Rodu ir Ionia. Šie ryšiai liko paviršutiniški ir nepadarė pabrėžtinos įtakos konservatyvios Thera visuomenės struktūrai, nei kultūrinam salos gyvenimui. Thera gyventojai buvo taupūs savo dietoje, pasitenkinantys tuo, ką siūlo žemė ir vengiantys jūros įsikišimo. Vienintelė išimtis buvo Cyrene atradimas, vienintelės Thera kolonijos. Bet jie buvo priversti šiam rizikingam žingsniui dėl skaudžios būtinybės, kaip informuoja Herodotas. Žemė buvo nualinta sausros, kuri tęsėsi septynerius metus. Tad daug bebaimių, sekdami orakulų pranašystėmis ir patirdami daugybę nuotykių, pasiekė rytinį Afrikos kontinentą, kur jie rado Cyrene apie 630 m. pr. Kr.
Nuo ankstyvojo 6 amžiaus prieš Kristų Thera nusikalė savo monetas. Oficiali salos emblema buvo du delfinai. Dėl skurdžios dietos ir izoliacijos, Thera nedalyvavo svarbiuose heleniniuose įvykiuose Klasikinio periodo metu Graikijoje [5 ir 4 amžiai prieš Kristų]. Persų karo metu Thera nebetęsė monetų kaldinimo. tai truko iki Atėnų hegemonijos Egėjuje pabaigos, iki 4 amžiaus prieš Kristų. Peloponesijos karo metu, kaip buvo tikimasi, Thera susivienijo su Sparta. Helenistiniais laikais salos strateginė pozicija buvo ypatingai gerbiama Ptolemies. Mesa Vouno fortifikacijos ir du smėlėti paplūdimiai abiejose pusėse, tinkami uostui, padarė Thera vertinga jūrine ir karine baze.
Didelės Viduržemio, Romos imperijos viduje, Thera buvo niekas daugiau tik nepastebima maža sala. Tačiau krikščionybė čia atėjo anksti ir 4 amžiuje jau buvo organizuotos bažnyčios požymiai, kaip liudija pirmojo Thera vyskupo Dioskouros [343 - 344] rangas. Nuo imperatoriaus Justiniano periodo iki 1207, kada jis buvo panaikintas, Thera vyskupas buvo vienas iš Rodo Metropoliteno valdžios ir minimas penktas pagal tvarką.
Sala neturėjo nei politinių nei karinių požymių Bizantijos laikais. Tačiau verta pažymėti, kad imperatorius Alexius I Comnenus [108 - 1118 ] įsteigė Panagia Episkopi bažnyčią Gonia, galbūt kaip katalikišką vienuolyną. Po Konstantinopolio pralaimėjimo Ketvirtojo kryžiaus žygio dalyviams [1204] ir Lotynų imperijos sukūrimo Bosfore, Venecijos dožas, Dandolo, perleido salas savo sūnėnui Marco Sanudo. Taip buvo įkurtas Naxos kunigaikštystė arba Archipelagas. Thera tapo vieta vienam iš keturių kunigaikštystės katalikų vyskupų ir kartu su Therasia buvo perleista kaip baronija Giacomo Barozzi. Iki 1296 m. salą valdė penkios Barozzi kartos, ir buvo įprasta naudoti iškilmingą titulą Dominatores insularum Santorini et Therasiae [Salų Santorini ir Therasia lordai]. Vardas Santorini buvo suteiktas Kryžiaus žygių metu pagal mažą Agia Irini (Santa Irene) koplyčią, kuri, kaip kai kurie sako, buvo Perissa, o kiti teigia kad buvo Riva Therasia.
Frankish valdymo metais [1207 - 1579] Santorini sekė kitų salų ir Naxos kunigaikštystės likimu. Svarbūs istoriniai įvykiai šiuo laikotarpiu yra:
1. Barozzi ištrėmimas[1335 ] ir baronijos prijungimas tiesiogiai prie Naxos kunigaikštystės. Sanudi hegemonijos metu sala labai išvystė medvilnės auginimą.
2. Kunigaikščio Giacomo iš Crispi dinastijos 1397 - 1418] Sanudi paveldėtojo, valdymas. Giacomo studijavo vulkaną ir jo krateryje darė eksperimentus.

3. Santorino perleidimas Kretos kunigaikščiui, Domenico Pisani. Sala buvo duota kaip kraitis Naxos kunigaikščio Giacomo dukrai [1480 ]. Tuo metu buvo paskirtas naujas katalikų vyskupas su Venecijos protekcija, o žemės ūkis pasipildė medvilnės ir vynuogininkystės auginimu.
4. Salos prijungimas prie Venecijos kunigaikštystės [1487].
Frankish valdymo metu sala kentėjo nuo piratų užpuolimų, taip pat nuo konkurencijos tarp vietinių Lotynų valdytojų ir tarp kunigaikščių bei sultono. Tuo pačiu metu dviejų krikščionių bendruomenių – katalikų ir ortodoksų – koegzistencija saloje palaipsniui vedė į trintį tarp jų kuri galbūt buvo motyvuojama dviejų bendruomenių lyderyste.
Turkijos dominija [1579 - 1821] paskatino piratų panaikinimą ir prekybos nuosavybės teisėmis vystymąsi. Santorins užmezgė glaudžius ryšius su didžiaisiais rytų Viduržemio uostais (Aleksandrija, Konstantinopoliu, Odesa), kur įkūrė svarbias bendruomenes. Jų ekonominė nepriklausomybė kilusi iš šios veiklos atsispindi senuose buržujų rūmuose, kurie išliko Santorino kaimuose.

Visų šalių sąrašas