Turkija | Maistas Turkijoje

 Nacionaliniai turkų gėrimai. Ayran (šaltas jogurtas skiestas vandeniu, labai tinka rytui), stipri turkiška kava, turkiškas alus, raudonas ir baltas vynas, alkoholinis gėrimas raki (anyžinė degtinė atskiesta vandeniu, po kurio ji tampa baltos spalvos). Raki yra geriama su įvairiais užkandžiais, vadinamais meze. Norite nors truputėlį pajusti turkišką dvasią, siūlome išsivirti turkiškos kavos.

Turkiškos kavos receptas. „Turkiška kava“ – soti, tamsi, saldi. Verdama žalvariniame ar variniame indelyje. Į žalvarinį indelį įberti šaukštelį (kiekvienam puodeliui) paskrudintos tamsios kavos, įpilti 60 ml vandens ir šaukštelį cukraus. Virti ant vidutinio karštumo viryklės, o kai kava ima putoti, tuoj pat nukelti. Ji geriama iš mažyčių puodelių.

Mūsų dienomis turistai bet kuriame Turkijos restorane gali pasimėgauti ta šios tautos virtuvės įvairove, kurią jai padovanojo turtinga šalies patirtis.

Be abejo, kaip ir Lietuvoje, kiekvienas regionas gali didžiuotis savo kulinariniais ypatumais. Rytinėje šalies dalyje populiariausi maisto produktai – sviestas, jogurtas, sūris, medus, mėsa. Čia mėgstama jogurtinė sriuba ir mėsos maltiniai, į kurių faršą dedamos kvapiosios žolelės, skinamos kalnuose. Ilgais žiemos mėnesiais vietiniai gyventojai mielai geria karčių kalnų žolelių arbatą.
Centrinėje šalies dalyje vyrauja seldžiukų laikų ir Keikubado valdymo laikų kulinarijos tradicijos. Specialiame žemėje iškastame ugniakure pagaminta mėsa sudaro vietinės virtuvės pagrindą. Populiariausias desertas šiame krašte – Konijos chalva.
Egėjo jūros pakrantėse vyrauja karaliauja jūros gėrybių ir daržovių patiekalai. Vyrauja šalti užkandžiai, kuriuos ruošiant būtinai naudojamas alyvuogių aliejus. Prie alkoholinių gėrimų labai tinka apkepinti ir citrinos sultimis apšlakstyti žalumynai „tursotu“. Arbata geriama su kaštonų dukatais.
Juodosios jūros pakrantės – žvejų kraštas. Vietiniai kulinarai geba pagaminti daugiau nei 40 įvairių žuvies patiekalų. Ypač didelė pasiūla patiekalų su ančiuviais: juos čia ir kepa, ir troškina, ir marinuoja.
Šalies pietryčiuose mėgstamiausias patiekalas – įvairiai paruošti kebabai, pagardinti gardžiais prieskoniais.
Stambulo restoranai garsūs patiekalais, pagamintais iš ėrienos.
Miestuose, kurie įkurti prie jūros būtina paragauti midijos patiekalų. Žuvies restoranuose gaminamas netgi plovas su midijomis.
Tiesa, nedideliuose restoranuose valgiaraštis dažniausiai užrašytas turkų kalba, tad reikėtų iš anksto pasidomėti patiekalų pavadinimais.
Visoje Turkijoje paplitę, tipiški patiekalai: kepenėlės su svogūnais („arnavut cigeri“), jogurto, krapų, agurkų ir česnakų kremas („cacir“), vištienos paštetas su riešutais („cerkez tavugu“), riešutų piure („hamus“), ryžių sriuba su jogurtu ir mėta („yayla corbasi“), ryžiais farširuotos daržovės („dolmalar“), baklažanai su ėriena arba jautiena („begendi“), turkiška pica („pide“), daugybė rūšių šašlykų, ypač „Iskender“.
Paskanaukite ir turkiškų saldumynų. Kai kurie desertai tiesiog nepakartojami, pavyzdžiui, sausainiai „baklava“. Net jei manote, kad nemėgstate turkiškų gardumynų, paragaukite kai kurių – tai labai saldūs, gausiai pagardinti riešutais saldumynai.
Verta įsidėmėti, kad neatsiejamas pusryčių, pietų ar vakarienės komponentas yra duona. Ir visai nesvarbu, ar tai pasiturinti turkų šeima, ar vos galą su galu besudurianti. „Ekmek“ – įprasta balta duona, „pide“ – plokščia duona, „simit“ – apskritos sezamų sėklomis pagardintos bandelės, „manti“ – kepinys su įdaru.
Turkija turi ir savo nacionalinių alkoholinių gėrimų. Vienas tokių – anyžinė degtinė raki. Taip pat Turkija gali didžiuotis neblogais vynais, ypač geros kokybės – balti vynai. Populiariausias čia „Kutman“ vynas. Alų ir kitus alkoholinius gėrimus galite įsigyti įprastose pardavimo vietose be neįprastų apribojimų.