Turkija | Turkijos kurortai

 Pusmėnulio formos įlanka – viena tinkamiausių vietų šalyje nardymui. Apsnigtos Toro kalnų viršūnės žydro dangaus fone, įspūdingos uolos bei pakrančių olos suformavo vieną fantastiškiausių peizažų visuose Viduržemio jūros krantuose. Metų laikai Antalijoje atsispindi tik kalendoriuje – iš tikrųjų čia karaliauja tik du metų laikai – pavasaris ir vasara. Šiltas jūros vanduo, smagūs saulės spinduliai ir erdvūs paplūdimiai – ar ne tai svarbiausia norintiems atsipalaiduoti prie Viduržemio jūros krantų?
Šiuolaikiniai įvairių kategorijų Antalijos viešbučiai, sporto kompleksai ir puikios galimybės visoms įmanomoms aktyvaus sporto šakoms, šurmulingi naktiniai klubai, barai ir restoranai, daugybė parduotuvių ir prekybos centrų vilioja tūkstačius turistų iš visų pasaulio kraštų į šį Turkijos kurortą.
Pačiame Antalijos mieste galėsite apžiūrėti graikų, romėnų laikų pastatų griuvėsius. O vienadienės ekskursijos į senovinius Perge, Aspendos, Side, Alanijos, Pamukales miestus suteiks galimybę pasidžiaugti gamtos grožiu ir rajonų istoriniais palikimais.
Miesto centre, Respublikos aikštėje, neįmanoma nepastebėti Turkijoje didžiausio paminklo M. K. Atatiurko garbei.

Antalijos Archeologijos muziejus – vienas turtingiausių pasaulio archeologijos muziejų. Jis įdomus ne tik eksponatais, bet ir savo atsiradimo istorija. 1919 m. Antalija buvo okupuota italų. Pastarieji į šią vietovę ėmė vežti antikinius radinius, aptiktus italų archeologų miesto apylinkėse. Po to italai mėgino vertingą kolekciją persiųsti į Italiją, tačiau pasipriešinus žymiam pedagogui Siuleimanui Fikri Bejui, kolekcija taip ir liko turkams. Tai ir buvo nūdienos muziejaus pradžia. Šiandien jo teritorija užima 7000 m2 plotą, turi 13 salių ekspozicijoms rengti, vaikų salę ir galerijas po atviru dangumi. Muziejų rasite Konyaalti Caddesi gatvėje.

Gražus ir savotiškai unikalus - minaretas Yivli, XIII a. valdant seldžiukų sultonui Aladinui Keikubadui pastatytas greta krikščionių cerkvės, vėliau sultono paverstos mečete. Miesto centre įkurtas minaretas jau šimtmečius laikomas Antalijos simboliu. 38 m. aukščio minareto konstrukcija tarytum perpjauta plytų į atskirus sluoksnius ir susideda iš aštuonių puscilindrių, išpuoštų mozaikomis. Šalimais esanti mečetė – puikiausias daugiakupolinių pastatų pavyzdys, kadangi mečetę puošia šeši dailūs kupolai. Šiandien mečetėje įrengta galerija, kurioje reguliariai rengiamos meno dirbinių parodos.

Atatiurko sodyba - muziejus – taip pat gana įdomus ir gausiai lankomas objektas. Šią sodybą Turkijos prezidentas gavo dovanų 1930 m. iš Antalijos gyventojų, kai sumanė ten nuvykti atostogų. Tai dviaukštis akmeninis pastatas su vonios, poilsio, valgumuoju ir kitais kambariais, kuriais kadaise naudojosi pats Turkijos prezidentas.

Puikus Antikos laikų palikimas – pakankamai gerai išsilaikę Adriano vartai. Stovėdamas priešais juos, nejučia susimąstai apie laiko tėkmę. Už jūsų nugarų triukšmą kelia šiuolaikinės Antalijos magistralė Atatürk Caddesi, o prieš jūsų akis – senovinė Antalija. Šie vartai pastatyti 130 m. romėnų imperatoriaus Adriano vizito į Antaliją proga. Iš pradžių jie buvo aptverti miesto sienų ir daugybę metų nebuvo naudojami. Galbūt dėl to vartai nebuvo sugriauti ir išliko iki mūsų dienų. Vartų aukštis lygus dviaukčiui pastatui. Vartų konstrukcija pagaminta iš balto marmuro, papuošta rozetėmis bei arkomis.

Pietinėje miesto dalyje rymantis Hidirliko bokštas buvo pastatytas II a. romėnų. Manoma, kad šis statinys senovėje atliko švyturio arba gynybos bokšto vaidmenį. Masyvus, ant kvadrato formos pagrindo iškilęs bokštas siekia 14 m. aukštį.
Prie senojo uosto, netoli Mermeli gatvės įkurta mažytė, bet labai įspūdinga mečetė Iskele. Mečetė pastatyta XIX a. pab. iš akmens.
Kalekapasos aikštėje iškilęs bokštas Saat Kulesi su laikrodžiu – taip pat neatsiejama Antalijos miesto dalis. Statinys sukurtas tiek iš natūralių, tiek ir iš apdirbtų akmenų XIX a.
Būdami Turkijos Antalijoje būtinai aplankykite Kesiko minaretą. Senovėje šioje vietoje stūksojo antikinė šventykla, 400 m. bizantiečių paversta šv. Mergelės Marijos cerkve. Tikinama, kad joje buvo saugoma ikona, tapyta paties šv. Luko. XIV a. šventykla kurį laiką tarnavo krikščionims katalikams, o vėliau vėl grįžo į bizantiečių rankas. Vėliau cerkvė buvo paversta mečete, taigi krikščionių šventykla ėmė priklausyti musulmonams. Prie mečetės buvo pastatytas minaretas, stipriai apgadintas 1851 m. kilusio gaisro. Minareto viršutinę dalį tarytum pjaute nupjovė, tad dabar jis dažnai pavadinamas „nupjautuoju“ minaretu.

Kesiko minaretą rasite Kaleiči kvartale – Antalijos miesto šerdyje. Ši senovinė prie uosto esanti miesto dalis visai neseniai buvo restauruota ir paversta turizmo centru su daugybe viešbučių, restoranų, parduotuvių ir pramogų vietų. Tiesiai nuo uosto į viršų veda siauros, vingiuotos gatvelės, kuriose akį traukia senoviniai mediniai bei plytiniai namukai, šiame kvartale vienas po kito dygę prieš šimtus metų. Šių statinių dėka Kaleiči kvartale ir šiandien juntama ta nuostabi, kiek paslaptinga atmosfera, kuria garsi Antalija. Kiekvienas Kaleiči namas, didelis jis būtų ar mažas, turi sodą, apjuostą didžiule akmenine tvora, virš kurios kąra vaimedžių šakos. Didžiuliai mediniai vartai veda į vidinį kiemelį, kuriame auga daržovės ir gėlės. Šie vidiniai kiemai laikomi neatsiejama Antalijos architektūros tradicija. Taigi susipažinti su Kaleiči poros valandų neužteks – šitoks jis paslaptingas ir patrauklus. Tačiau net prabėgomis apžiūrėtas kvartalas leis suprasti, jog turite reikalą su tolimų laikų dvasia dvelkiančia šiuolaikinės Antalijos dalimi.

Alanija
Alanija – tikras rojus tiems, kurie trokšta optimaliai malonaus ir įvairiapusiško poilsio Turkijoje. Nepakartojamas peizažas, istoriniai paminklai, verdantis paplūdimių bei naktinis gyvenimas, daugybė barų, restoranų ir parduotuvių – visa tai daro atostogas Alanijoje nepamirštamomis.
Dar prieš 800 m. Alanija tapo turkų - seldžiukų mėgstamu jūros kurortu. Jie mėgavosi švelniu šiltu oru, gražiu kraštovaizdžiu ir kurorto artumu prie Konijos – seldžiukų imperijos sostinės. Šių laikų turistą Alanija vis dar žavi auksaspalviais paplūdimiais, šiltu Viduržemio jūros vandeniu, abejingais nepaliekančia Antalijos peizažų dvasia, kurioje dominuoja Toro kalnai bei pušynai.

Didžiulė Antalijos senamiesčio dalis įkurta ant su jūra besiribojančio iškyšulio. Garsiausia ir lankomiausia jo dalis – tai 1226 - 1232 m. pastatyta tvirtovė, už kurios sienų galima išvysti puikiai iki mūsų dienų išsilaikiusius statinius, mečetes, freskomis išdabintą bizantiečių šventovę. Nuo netoliese esančios apžvalgos aikštelės kadaise tiesiai mirčiai į nasrus puldavo šios tvirtovės nuteistieji. Dabar čia ateinama pasigėrėti kurorto vakaruose atsiveriančiais paplūdimių ir kalnų vaizdais. Priešingoje pusėje išvysite 33 m. aukščio aštuonkampį sargybos bokštą, dar vadinamą „Raudonuoju bokštu“. Jame įkurtas Etnografinis muziejus, o ant bokšto stogo įkurtoje terasoje galima grožėtis į rytus atsiveriančiais vaizdais.

Palikę už savo nugarų „Raudonąjį bokštą“ ir nusileidę apie 200 m. žemyn palei senovinio miesto sienas, aptiksite laivų statyklą – dar vieną Alanijos įžymybę, įkurtą 1228 m., valdant sultonui Aladinui Keikubadui. Ši statykla išpildė slaptą sultono svajonę tapti „dviejų jūrų sultonu“, apsitvėrus nuo galimų puolimų iš Rytų. Šioje teritorijoje taip pat apžiūrėkite ūkinius pastatus ir nedidukę mečetę, esančią kairėje pusėje prie įėjimo. Vakarais visur įžiebiamos iliuminacijos, suteikiančios šiam rimtam Alanijos istoriniam paminklui šventinę nuotaiką. Šalia esančiuose kvartaluose išsinuomoję valtį apylinkes apžiūrėti galėsite plaukiodami jūra.
Vakarinėje Alanijos dalyje paieškokite sultonui Aladinui Keikubadaui pastatyto paminklo. Tai vienas pirmų miesto paminklų, pasitinkantis iš oro uosto atvykstančius miesto lankytojus. Skulptorius pavaizdavo Keikubadą jojantį ant žirgo, duodantį savo kariuomenei įsaką pulti priešus.
Kaip ir visuose šalies miestuose, pagrindinė miesto gatvė pavadinta pirmojo Turkijos prezidento M. K. Atatiurko vardu. Tad ir paminklas vadinamajam „turkų tėvui“ Atatiurkui pastatytas pagrindinėje Alanijos gatvėje, netoli pašto. Atatiurkas pavaizduotas stovintis ant apskrito postamento, o šalia jo – du maži vaikai – Turkijos ateities simbolis. Dėl strateginės vietos paminklas yra tapęs dažna turistų ir Alanijos gyventojų susitikimų vieta.

Visgi poilsis Alanijoje – tai ne tik mėgavimasis gamta ir kultūrios bei istoriniais paminklais. Miestas garsus kone idealiais paplūdimiais. Smėlėtos jūros pakrantės tęsiasi 3 km į vakarus ir 8 km į rytus nuo miesto centro. Kiekviename paplūdimyje jūsų laukia įvairiausios pramogos ir puikios galimybės visoms vandens sporto šakoms.
Alanijos miesto pakrantėse įkurta daugybė jaukių barų, arbatinių, kavinių bei restoranų, galinčių pasiūlyti tiek turkų, tiek ir tarptautinės virtuvės patiekalų.
Vakarais miestas tarytum pabunda. Siauros, vingiuotos gatvelės vilioja mirgančiomis parduotuvių vitrinomis, kur galėsite įsigyti tradicinių turkų drabužių, kilimų, įvairių mielų daikčiukų iš medžio bei juvelyrinių papuošalų. Naktinis Alanijos gyvenimas sruvena linksmai bei vėjavaikiškai: visame mieste yra daugybė pramogų bei pasilinksminimų vietų.
Ryte galima išsiruošti į ekskursiją po kurorto aplylinkes. Uolėtame krante, kiek žemiau jau minėtos tvirtovės gamta išdėliojo įspūdingas grotas bei olas, iki kurių nukakti galėsite tik valtimi. O štai žinomiausią – Domlatašo – olą pasieksite be jokio vargo. Nepakartojami stalaktitai ir stalagmitai čia auga drėgnoje ir šiltoje atmosferoje, kuri, kaip teigiama, padeda atsikratyti astmos priepuolių.
Alanija – tikrai unikalus ir patogus kurortas. Tad ir poilsis Turkijoje įsimins ilgai, jei jį praleisite būtent čia.

Kemeras
Šiuolaikiškas Kemero kurortas įkurtas 42 km į pietvakarius nuo Antalijos. Kelias tarp šių dviejų miestų yra įspūdingų Toro kalnų ir bekraštės jūros fone. Stulbinanti panorama ne kartą privers jus sustoti pusiaukelėje tam, kad pasigrožėtumėte gamtos tobulumu.
300 dienų per metus Kemeras apšviečiamas saulės. Daugelis viešbučių ten veikia ištisus metus, tad aplankyti Kemerą galite kada panorėję. Kadangi kurorto projektas buvo paremtas turizmo infrastruktūros ir kraštovaizdžio susiliejimu, švelni jūra ir kalnai, apaugę grakščiomis pušimis, sukuria ramią ir jaukią atmosferą.
Kemere esama dviejų pliažų. Bendras pliažas romantišku „Mėnulio šviesos“ pavadinimu yra už miesto centro ribų. Centre jūsų laukia dar vienas bendras pliažas. Abiejuose paplūdimiuose sudarytos geros sąlygos vandens sportui.
Beprotiškai linksma vandens atrakcionų parke „Aquaworld“. Parko teritorijoje kiekvienas ras sau tinkamą atrakcioną: 50 metrų čiuožyklos „KAMIKAZE“, „FREEFALL“, 52 metrų – „TWISTER“, uždara 92 metrų čiuožykla „BLACH HOLE“ bei čiuožimas valtimis „CRAZYRIVER“.
Mažiesiems svečiams specialiai pritaikytas „Vaikų klubas“, kur yra ir baseinas, ir įvairiausių žaislų. Visi parko lankytojai nemokamai apdraudžiami.
Kemero uostas – „Blue Voyage“ kruizų pradžios taškas. Šie kruizai supažindina turistus su įdomesnėmis įlankomis, aprodo istorines vertybes. Istorinių paminklų čia gausu visur. Dauguma jų liudija apie visai žmonijai svarbius Romos imperijos laikus: akvedukai, turgaus aikštės, termos, teatrai.
Viena žymiausių Kemero kultūrinių ir istorinių vertybių – Šv. Nikolajaus cerkvė, esanti Demre. Vyskupas Nikolajus žymus aktyvia krikščioniška veikla. Šv. Nikolajus buvo palaidotas nedidelėje kapavietėje, kur vėliau pastatyta koplyčia. Na, o erdvi šventojo vardu pavadinta cerkvė iškilo VI a. Statinys buvo daug sykių sugriautas ir restauruotas. Prie įėjimo į cerkvę yra vidinis kiemelis ir patalpa, skirta neturėjusiems teisės įžengti į pagrindinę patalpą. Cerkvės sienos buvo išpuoštos XI – XII a. freskomis, kurių fragmentai įžvelgiami dar ir šiandien. Grindys buvo išdailintos mozaikomis su geometriniais raštais. Pietinėje cerkvės dalyje, tarp dviejų kolonų, stūkso pažeistas sarkofagas. Spėjama, kad būtent jame buvo palaidotas šv. Nikolajus.
Kemerą supa nedideli turistiniai miesteliai: Beldibis, Geiniukas, Čamjuva, Tekirova. Tai puikus sprendimas mėgstantiems ramybę.
Būtinai aplankykite ir III a. pr. Kr. pastatytą Olimpą, įkurtą upės žiotyse. Olimpas buvo vienas svarbiausių senovės Likijos miestų. Žodžio „Olympos“ reikšmė – kalnai. Senovėje čia buvo rengiami festivaliai dievo Hefaisto, miesto globėjo, garbei. Šiandien Olimpas – nacionalinio parko dalis ir yra saugoma įstatymo, draudžiančio vystyti šioje vietovėje masinį turizmą. Miestas stebina savo griuvėsiais, kuriuos supa vynuogynų, lauro medžių, pušų žaluma. Vienas įdomiausių Olimpo paminklų – senovinės šventyklos durys, esančios vakarinėje dalyje prie upės. Nuo Antikos laikų čia taip pat išliko teatras, o Viduramžių palikimas – miesto sienos ir bokštai įlankoje. Atsipūsti galima puikiame Olimpo paplūdimyje, kurio smėlyje tyliomis vasaros naktimis jūros vėžliai deda kiaušinius.
Vos 12 km nuo Kemero nutolusį senovės miestą Faselisą verta apžiūrėti dėl daugybės išlikusių antikinių statinių griuvėsių, vešlios augmenijos ir smėlėtų paplūdimių. Faselisas žymus ir savo rožynais, kurie auginami eteriniam rožių aliejui gaminti. Būtent čia buvo išrasta valtis „phaselos“, kuri buvo vaizduojama visose miesto monetose. VI a. pr. Kr. trijose nedidelėse įlankose įkurtas miestas kadaise buvo apgyvendintas dorėnų. Netrukus jis tapo didžiuliu uostu ir garsiu prekybos tarp Graikijos, Azijos, Egipto ir Finikijos centru. Faseliso laivai gabeno į kitus kraštus rožių aliejų, kvepalus bei medieną. Išlikę griuvėsiai primena šios vietovės gyvavimo laikus. Neįmanoma nepastebėti iš auksaspalvės klinties neatmenamais laikais pastatyto akveduko, imperatoriaus Adriano valdymo laikotarpiu pastatytų gražių vartų, Afinos šventyklos. Pakelėse dar ryškūs daugybės prekystalių įspausti pėdsakai. Ant kalvos rymantis Akropolis, didingas kalvos šiaurės vakarinėje dalyje esantis teatras, prekystalių pėdsakai – visa tai liudija, kad senovėje Faselisas buvęs labai svarbiu miestu.
Čirali – puikus, šalia Kemero esantis kaimelis, įkurtas jūros pakrantėje, nuošalyje įvairių betoninių konstrukcijų ir triukšmingų viešbučių. Žymus Čirali paplūdimys, nusidriekęs kelis kilometrus, yra įspūdingos dramblio kaulo spalvos. Tačiau įsižiūrėjus į atskirus akmenukus, kyla nuostaba, kad visi jie spalvoti: gelsvi, žalsvi, žydri, juodi bei balti. Švelnus klimatas suteikia galimybę ilsėtis Čirali pliaže netgi žiemą, mėgaujantis bangų mūša ir daugybe Viduržemio jūros spalvų. Išilgai paplūdimio įkurti mediniai barai ir restoranai visada yra turistų paslaugoms. Kalnai, skiriantys Čirali nuo likusio pasaulio, apaugę pušimis. Tarp kalnų ir jūros akį traukia egzotiška lyguma, kurioje auga apelsinmedžiai, citrinmedžiai, sandalmadžiai ir granatmedžiai.
Poilsis Kemere leis savomis akimis išvysti unikalų gamtos reiškinį, vadinamą Chimera (tai reiškia „degantis kalnas“). 7 km nuo Čirali miestelio, pakalnėje, jau nuo senų senovės galima stebėti savaime vykstančius ugnies pliūpsnius. Antikiniais laikais žvejai orientavosi jūroje pagal šią toli regimą ugnį. Ir nors šiandien liepsna jau ne tokia stipri, vis dar galima matyti šį stebinantį gamtos reiškinį, vykstantį dėl dujų sunkimosi į žemės paviršių.
Restoranų, barų, naktinių klubų dėka verdantis naktinis Kemero gyvenimas neleis nė minutės sukti galvą, ką čia nuveikus. Aibėje parduotuvių galėsite įsigyti patikusių tekstilės, taikomojo meno dirbinių, auksinių papuošalų bei tradicinių turkų kilimų.

Marmaris
Kurortas įkurtas Turkijos pietvakariuose, ten, kur Egėjo jūra susitinka su Viduržemio. Ypatingo grožio kurortui suteikia kalvos, nusidriekusios link jūros ir nuostabio įlankos. Miškai – didžiausia Marmario vertybė: iš 86 000 hektarų (toks yra miesto dydis) 65 000 hektarų užima miškai.
Marmaris ypač žymus tuo, jog tarp visų Turkijos kurortų turi ilgiausią krantinę – net 4 km ilgio su ten įkurtais restoranais, kavinėmis, naktiniais klubais , nutolusiais nuo vandens 15 – 20 m. Čia jau kiekvienas išsirinks sau tinkamiausią vietelę pavakarieniauti. Daugelis kavinių ir restoranų net liečiasi sienomis ir visi jie atgręžti į jūros pusę.
Tad mėgaudamiesi vietine ar europiečių virtuve galėsite grožėtis jūros peizažu. Čia pat vakarais veikia atrakcionas „Ejection seat“, skirtas drąsuoliams ir stiprių nervų žmonėms.
Vandens sporto gerbėjams Marmario paplūdimiuose siūlomi katamaranai, vandens slidės. Esama daug nardymo centrų, siūlančių povandenines keliones ir ekskursijas.
Laikomas svarbiausiu Viduržemio jūros jachtų centru Marmaris taip pat yra išvykimo į apžvalgines keliones po Viduržemio jūrą punktas. Iš čia ranka pasiekiama graikų Rodoso sala, tad per vieną kelionę įkvėpsite dviejų šalių oro.
Aplankykite ir vieną geriausių Turkijos vandens atrakcionų parkų „Atlantis“, įkurtą 1997 m. Čia siūlomi nepamirštami pojūčiai įvairaus amžiaus lankytojams, net ir baseinai padalinti į atskiras zonas vaikams ir suagusiems. Nusibodus pliuškentis vandenyje galėsite pažaisti boulingą, apsilankyti šokių bare „Atlantis“, kurio svečiai, mėgaudamiesi kokteiliais šoka egzotiškus šokius po žvaigždėtu dangumi.
Dar vienas užsiėmimas Marmaryje – apsipirkinėjimas, turistų kone paverstas kultu. Daugybėje miesto šerdyje esančių parduotuvyčių galima įsigyti kilimų, siuvinėjimo, odos dirbinių, avalynės bei drabužių.
Vienas Marmario seniausių, Osmano epochą menantis paminklas – stogais dengta Bedesteno turgavietė. O ir šiandien keturiasdešimtyje Bedesteno parduotuvėlių rasite pačių įvairiausių prekių. Be to, garsioje osmaniškoje kavinėje, įkurtoje turgaus sode, galėsite paskanauti tikros turkiškos kavos ar aromatingos arbatos, parūkyti kaljaną.
Trokštantiems pažinti kurorto istorinį ir kultūrinį paveldą, siūlome apsilankyti miesto šiaurinėje dalyje kalvos viršūnėje esanti Fiskos. Šiuo pavadinimu kadaise buvo vadinamas ir visas Marmario miestas. Šiandien tai – tik kurorto dalis, kurioje įžvelgiami senovės egiptičių, dorėnų, persų, makedoniečių, romėnų, asirų, bizantiečių, seldžiukų, osmanų ir kutų genčių pėdsakai.
Fiskos teritorijoje dar tebevykdomi kasinėjimai, atveriantys pasauliui naujus senovės paminklus.
Nepakartojama yra Marmariso pilis. Herodoto užrašai liudija, kad ši miesto istorinė vertybė pastatyta jonėnų 3000 m. pr. Kr. Manoma, kad pilies sienos supo tų laikų miestuką, vėliau išaugusį į didelį Marmario miestą. Turkijos Kultūros ministerijos iniciatyva pilis buvo paversta atviru visuomenei muziejumi. Muziejaus galerijose eksponuojami vertingi radiniai, svarbūs Turkijos apdovanojimų raštai ir pan. Pilyje taip pat reguliariai organizuojmi kultūros ir meno renginiai.
Dar viena lankytina Marmario vieta laikomas Tašchanas, dar kitaip vadinamas „Akmeniniais nakvynės namais“, taip pat akvedukas. Abu statiniai, pastatyti 1522 m., nutolę 10 km nuo miesto centro.
Užsukite ir į Marmario šiaurės rytuose esančią Sirianos kapavietę. XVI a. Siriana buvo garsi savo aiškiaregystėmis. Tad ir dabar prie pranašės kapavietės galima išvysti besiburiuojančias moteris, atėjusias patarimo gyvenimiškais klausimais.
Tradicinis osmanų architektūros pavyzdys – Ibrahimo mečetė. Ši erdvi mečetė pastatyta 1789 m. pagal architekto Ibrahimo Paši projektą netoli turgaus Kemeralti rajone. Šis statinys ir šiandien išlieka čionykščių miestiečių garbinama vieta.

Side
Šis kurortas įkurtas be galo gražiame iškyšulyje, kurio krantus skalauja skaidrūs Viduržemio jūros vandenys. Kuo puikus poilsis Side kurorte? Visų pirma tuo, jog nepaisant gerai išvystytos infrastruktūros ir daugybės aplink zujančių turistų atmosfera čia, kaip ir senovės laikais, rami ir jauki.
Prie miesto iš dviejų pusių prisišlieję ilgi švarūs paplūdimiai, kiek toliau nuo kurių galima išvysti antikinio Side paminklus: neseniai restauruotą amfiteatrą ir įspūdingus romėnų epochos vartus. Vakarinis pliažas labai tinkamas šeimoms su vaikais, kadangi krantas ten yra negilus. Karštuoju sezonu abu paplūdimiai yra perpildyti. Turistų čia laukia visos įmanomos pramogos: vandens slidės, nardymas, banglenčių sportas, žvejyba, jachtos.
Miesto centras išraižytas siauručių gatvelių, vedančių žemyn prie uosto ir nepaprastai romantiškų Afinos šventyklos griuvėsių. Nuošaliuose Side miesto skersgatviuose įkurta daugybė šeimyninių viešbučių ir vilų su žaliais sodais.
Poilsis Side kurorte – tai galimybė ne tik pasinerti į tolimos praeities atmosferą, bet ir pasimėgauti Rytų egzotika. Graikų ir romėnų architektūros stiliai, nekitę tūkstantmečius, suteikia Side neginčijamą koloritą. Gatvelių labirintai, graži augmenija, mediniai namai, dailios mečetės, toli nusidriekusios prekyviečių eilės yra apsupti kaljano dūmų ir gardaus kavos aromato.
Į istorinę Side miesto dalį galima patekti per pagrindinius masyvių miesto sienų vartus. Įėję atsidursite erdvioje aikštėje ir pirma, ką jūs išvysite – monumentalų fontaną Nimfeumą. Iš aikštės išeina dvi pagrindinės antikinio Side gatvės, kuriose gausu parduotuvių ir galerijų. Viena iš gatvių veda į turgaus aikštę agorą. Kvadrato formos agoros centre galima pamatyti altoriaus Sėkmės deivei pėdsakus. Ši deivė, kaip pasakoja legenda, valdė miesto likimą. Turgaus aikštė žymi tuo, kad be įprastų prekių kadaise čia galima buvo įsigyti ir vergų.
Dešinėje gatvės pusėje, prieš turgaus aikštę, esama senovinių maudyklų. Visai neseniai jos buvo restauruotos, ir šiandien ten įrengtas muziejus, kuriame eksponuojami romėnų laikų sarkofagai ir skulptūros.
Toliau einant gatve, pasiekiamas ir didingas amfiteatras, statytas II a. Tolimiausiose jo eilėse atsiveria nuostabi Side kurorto panorama – tad nepatingėkit užlipti į viršų. 15 000 žmonių talpinęs teatras vėlyvuoju romėnų periodu buvo anudojamas gladiatorių kautynėms, o V – VI a. tai buvo cerkvė po atviru dangumi.
Senovėje netoli teatro buvo dievo Dioniso šventykla, statyta ankstyvuoju romėnų laikotarpiu.
iĮstabūs pliažai ir jaukūs viešbučiai garantuoja tikrai puikias atostogas. Naktiniai klubai ir barai čia veikia beveik iki pat ryto, restoranai siūlo paskanauti įvairių tautų virtuvių patiekalų, vakarais turistai paprastai vaikštinėja po mielas parduotuves, ieškodami turkiškų suvenyrų savo artimiesiems, likusiems gimtinėje.