Ukraina | Informacija apie Ukrainą

Ukraina - antra pagal dydį Europos šalis, esanti kryžkelėje tarp Europos ir Azijos. Ukraina ir jos turtinga istorija bei gamtos grožis traukia turistus pasinerti į kelionę laiku. Nuostabi gamta sudaro sąlygas ir slidinėjimui kalnuose žiemą, ir poilsiui nuostabiuose Juodosios jūros pakrantės kurortuose vasarą. Nepaisant Antrojo pasaulinio karo ir atominės Černobilio elektrinės nelaimės, šalis turi ką pasiūlyti turistams ir vilioja kultūriniu palikimu.
Ukrainos Respublikos sostinė – Kijevas. Nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos atgavo1991 metais rugpjūčio 24 dieną. Kalba ukrainiečių. Ukraina – rytų Europos valstybė, kurios kaimynėmis yra Moldavija, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija, Rusija, o pietrytinę šalies pakrantę skalauja Juodoji jūra.
Ukrainos vėliavoje pavaizduotos dvi horizontaliai tolygiai pasiskirsčiusios spalvos: viršuje žydra, o apačioje auksinė. Jos vaizduoja po žydra padange klestinčius javų laukus.
Šalį sudaro 24 periferijos, 1 autonominė respublika (Krymo) ir 2 savivaldūs miestai (Kijevas ir Sevastopolis).
Ukrainos plotas – 603 700 kvadratinių kilometrų. Ukrainoje gyvena 46 710 816 gyventojai. Žmonių tankumas - 78 žmonės kvadratiniame kilometre, tačiau jų pasiskirstymas šalyje yra netolygus. Labiausiai apgyvendinta rytinė ir pietrytinė Ukrainos dalis. Apie 67,2% gyventojų gyvena miestuose.
Vidutinis amžius 39 metai. Moterų - 42, vyrų – 36 metai. Natūralus gyventojų prieaugis yra – 0,6 %. Vidutinė gyvenimo trukmė moterims 70 metų, tad vyrams 65.
Tautybė – ukrainiečių (77,8% šalies gyventojų). Tautinės mažumos: 17, 3% rusų, 0,6% baltarusų, 0,5% moldavų, 0,5% Krymo totorių, 0,4% bulgarų, 0,3% vengrų, 0,3% rumunų, 0,3% lenkų, 0,2% žydų, 1,8% kitos tautos.
Kalbos: ukrainiečių (oficiali) 67%, rusų (antra regioninė kalba Donetske ir Luhanske) 24%, mažumos kalba rumunų, lenkų ir vengrų kalbomis.
Religija: 19% Ukrainos ortodoksai (Kijevo patriarchatas), 16% ortodoksai (be jokios ypatingos priklausomybės), 9% Ukrainos ortodoksai (Maskvos patriarchatas), 6% Ukrainos graikų katalikai, 1,7% Ukrainos savarankiški ortodoksai, protestantai, žydai, 38% gyventojų nepripažįsta jokios religijos.
Ukrainos ir Lietuvos laikas sutampa, tad atskridus į Ukrainą laikrodžio persukti nereikia.

Klimatas. Klimatas yra vidutinis žemyninis. Tik Krymo krante lepina Viduržemio jūros regiono klimatas. Krituliai šalyje pasiskirsto neproporcingai - daugiausia šalies šiaurėje ir vakaruose, gerokai mažiau šalies rytuose ir pietuose. Žiemos yra vėsios prie Juodosios jūros ir šaltos teritorijoje, nutolusioje nuo jūros, tačiau labiau švelnios, be atšiauraus šalčio. Paprastai pasninga visur, išskyrus pietinę šalies dalį. Upės ir ežerai užšąla. Didžiojoje Ukrainos dalyje vasaros yra šiltos, o pietinėje dalyje karštos ir sausos su lietaus liūtimis ir audromis.

Gamta. Ukrainos žemė yra derlinga, vyrauja stepės ir plokščiakalniai, tik vakaruose driekias Karpatų kalnai. Aukščiausias taškas – Hora Goverla (2061 m).
Pušų, eglių, bukų, liepų, ąžuolų ir guobų miškai gaubia neaukštus kalnus, o tankesni miškai aptinkami šiaurinėje šalies dalyje (ypač Volynėje).
Ukrainoje dažniausiai galima išvysti baltąsias žąsis ir antis. Taip pat čia gyvena vilkai, lapės, kiaunės, gazelės (paprastai jas galima išvysti miškingose kalnuotose vietovėse), briedžiai, elniai, rudieji lokiai. Aptinkami muflonai, dėmietieji elniai, ondatros. Gyvena daugiau nei 350 rūšių paukščių. Galima išvysti tokius sparnuočius kaip juodąjį grifą, stepinį erelį ar pilkąjį garnį. Vandenyse nardo daugiau nei 200 gėlavandenių žuvų rūšių.
Ukraina turtinga upėmis. Čia jų teka apie 3000. Didžiausia šalies upė – Dniepras. Tai viena ilgiausių Europos upių ir vienas pagrindinių Ukrainos hidroelektrinių energijos šaltinių. Dniepro ilgis šalies viduje 980 kilometrų. Kitos didžiausios upės: Dniestras, Bugo, Donecas, Dunojus. Ukrainoje yra daugiau nei 3000 mažų ežerėlių, kurie užima 3 procentus šalies teritorijos. Didžiausias jų – Svitiazi.
Šalis turtinga naudingosiomis iškasenomis. Ukrainoje išgaunama geležies rūda, magnio oksidas, gamtinės dujos, nafta, druska, grafitas, titanas, magnis, kaolinas, nikelis, gyvsidabris. Šalis taip pat turtinga mediena ir ariamąja žeme.

Istorija. Ukrainos pavadinimas kildinamas iš senosios slavų šaknies „kraj“, reiškiančios „pjauti“, „kraštas“ ar „vieta“. Pirmą kartą paminėta 1187 metais Kijevo kronikose. Čia žodis greičiausiai buvo naudojamas „regiono, kunigaikštystės“ reikšme, kurią etimologizuoti galima kaip „kunigaikščiui atrėžta žemė“. Taip pat manoma, kad „Ukraina“ gali būti kildinama iš žodžio „okraina“, kurio reikšmė „priemiestis“ ir suprantama kaip „pasienis, apribotas“ .
Dniepras ir jo intakas Ross buvo Ukrainos ir Rusijos žmonių senovės lopšys.
Ukraina - pirmosios Slavų valstybės, Kijevo Rusijos, kuri X-XI amžiuje buvo didžiausia ir galingiausia Europos valstybe, centras. Nusilpusi dėl tarpusavio vaidų su įsiveržusiais mongolais, Kijevo Rusija prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir galiausiai prie Lenkijos – Lietuvos valstybės. Kijevo Rusijos kultūros ir religijos palikimas sudarė pagrindą ukrainiečių nacionalizmui vėlesniais amžiais. Nauja ukrainiečių valstybė, Kazokų Hetmanate, įkurta 17 amžiaus viduryje, po sukilimo prieš lenkus.
Nepaisant besitęsiančio maskviečių spaudimo, 100 metų Hetmanate sugebėjo išlikti autonomiška. XVIII amžiaus antrojoje pusėje didžioji ukrainiečių etnografinė teritorijos dalis tapo Rusijos Imperijos dalimi. Kitas carizmo žlugimas 1917 metais, Ukrainai suteikė galimybę, trumpam tapti nepriklausoma (1917 – 1920), o po to buvo vėl nugalėta ir priversta ištverti žiaurią Sovietų valdžią, kuri surengė du dirbtinius badymečius (1921 – 1922 ir 1932 – 1933 metais). Jų metu mirė 8 milijonai žmonių. Antrame Pasauliniame kare vokiečių ir sovietų armijos buvo atsakingos už dar 7 – 8 milijonus mirčių. Galutinė Ukrainos nepriklausomybė 1991 metais tapo kartu ir Sovietų Sąjungos žlugimu. Demokratija kūrėsi sunkiai, sudėtinga buvo atsikratyti šalies kontrolės palikimo, vyravo korupcija, strigo pastangos įvykdyti ekonomikos reformą, privatizaciją ir iškovoti gyventojų nepriklausomybę. Taiki „Oranžinės revoliucijos“ protesto akcija 2004 metais prievarta nuvertė valdžią, kuri buvo sukurta klastojant prezidento rinkimus ir sudarė sąlygas įvykti naujiems (tarptautinio stebėjimo) rinkimams. Juose reformistai savo atstovu iškėlė Viktoro Jusčenkos kandidatūrą. Nauja valdžia atstovauja ukrainiečius teikdama viltį piliečiams, kad šalis pagaliau gali pasiekti laisvę ir klestėjimą.

Ekonomika. 44% Ukrainos vidaus produkto sukuria aptarnavimo sektorius, 33,2% pramonė, 22,5% žemės ūkis. 53,8 % žemės naudojama žemdirbystėje. Žemės ūkyje gaunami tokie produktai, kaip grūdai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžų sėklos, daržovės, daugybė rūšių vaisių ir uogų, jautiena, pienas. Ukraina yra viena pagrindinių cukraus gamintojų pasaulyje. Ji gamina tiek šalies reikmėms, tiek eksportui.
Vyrauja akmens anglies, elektros energijos, juodųjų ir spalvotųjų metalų, mašinų ir transporto įrenginių, cheminių preparatų, maisto perdirbimo pramonė. Daugelis pramonės gaminių yra eksportuojama į Rusiją, Vokietiją, Turkiją, Italiją, Jungtines Amerikos Valstijas.
Ukraina gamina lėktuvus ir laivus, sunkvežimius ir autobusus, automobilius ir garvežius, kompiuterius ir elektros įrangą, tikslius prietaisus ir žemės ūkio techniką, televizijos ir radijo imtuvus, chemikalus ir tekstilę, įvairias kitas prekes.

Menas. Ukrainiečių kultūra turi gilias tradicijas. Jie turi nacionalinę kalbą, drabužius, papročius, architektūrą ir šventes. Lengviausia suprasti jų kultūrą dalyvaujant įvairiuose renginiuose ir šventėse.
Puošniuose Kijevo, Livovo ir Odesos teatruose galima pasiklausyti operos. Ukrainiečiai didžiuojasi giliomis muzikos tradicijomis, o dainavimas čia labai populiarus. Dauguma miestų puikuojasi nuostabiomis muzikinėmis komedijomis, marionečių teatrais ir teatro trupėmis, kurios dirba ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje. Bilietai yra pigūs ir paprastai galima gauti net pasirodymo dieną. Garsūs keliaujantys artistai dažniau pasirodo dideliame Ukrainos teatre Kijeve, kur kainos yra aukštesnės.
Populiariausias sportas – futbolas. Taip pat dailusis čiuožimas, tenisas ir atletika.

Šventės
Sausio 1 diena – Naujieji metai
Sausio 7 diena - Ortodoksų Kalėdos
Sausio 22 diena – Ukrainos nepriklausomybės diena (nuo Tarybų Sąjungos 1918 metais) ir
Vienybės diena (1919 metais trumpai gyvavusios Vakarinės ir Centrinės Ukrainos Respublikos Sąjungos)
Kovo 8 diena – Tarptautinė moters diena
Kovo 8 – 9 dienos – Velykos (2007 metais)
Gegužės 1 – 2 dienos – Darbo dienos
Gegužės 9 diena – Pergalės diena
Birželio 7 diena – Trejybės diena
Birželio 28 diena – Konstitucijos diena
Rugpjūčio 24 diena – Ukrainos nepriklausomybės diena

Jei šventės diena yra ketvirtadienis, tai penktadienis ir šeštadienis gali būti šventinėmis dienomis, o jeigu šventės diena yra šeštadienis ar sekmadienis, tai paprastai ir pirmadienis tampa šventine diena.

Visų šalių sąrašas