Informacija apie Vengriją

Geografinė padėtis. Vengrija yra rytinėje Europos dalyje ir ribojasi su tokiomis valstybėmis kaip Ukraina, Rumunija, Austrija, Slovakija ir Kroatija, Serbija ir Juodkalnija. Vengrija yra žemyninėje Europoje, nesiriboja su jokia jūra.

Oficiali kalba. Vengrų (oficiali), vokiečių.

Gyventojai. 10,106,000 gyv.

Religija. 68% Romos katalikai, 21% kalvinistai, 6% liuteronai, 5% kiti.

Sostinė. Budapeštas.

Plotas. 92,966 kv.km.

Kaimyninės valstybės. Ukraina, Rumunija, Kroatija, Serbija ir Juodkalnija, Austrija, Slovakija.

Valiuta. Forintas (=100 filerių). Kursas. 100 forintų = 1,279 Lt.

Telefono sistema. Vengrijos kodas 36, Budapešto – 1.

Kaip skambinti. Telefonai Vengrijoje sudaryti iš 6 arba 7 skaitmenų. Skambindami Vengrijoje, surinkite miesto kodą ir telefono numerį. Skambindami iš vieno šalies kodo zonos į kitą, pirmiausia surinkite 06, palaukite ir rinkite miesto kodą bei telefono numerį. Mobilieji numeriai sudaryti iš 06 - 20, 06 - 30, 06 - 70 ir dar 7 skaitmenų. Mobilūs telefonai Vengrijoje labai populiarūs. Skambindami iš viešojo telefono, turėkite su savimi 20, 50 ar 100 forintų monetų arba telefono kortelę (50 ar 120 kreditų). Jų galite nusipirkti pašte, supermarketuose, kelionių agentūrose.
Skambindami į Vengriją iš užsienio, surinkite tarptautinį kodą, tuomet šalies kodą (Vengrijos kodas yra 36), tuomet miesto kodą (Budapešto kodas 1), tuomet 6 ar 7 skaitmenų telefono numerį.
Skambindami į užsienį, pirmiausia surinkite 00, tuomet šalies kodą, vietovės kodą ir telefono numerį.

Laikas. GMT +1 val. (Lyginant su Lietuvos laiku, Vengrijoje laikrodžius reikia pasukti valandą atgal).

Klimatas. Vengrijos klimatą galima suskirstyti į tris zonas: pietuose – tarpžeminis, rytuose – kontinentinis, vakaruose – atlanto. Pietinėje Transdanubia vasaros yra ilgos, o žiemos drėgnos ir švelnios. Didžiojoje lygumoje vyrauja didžiausi temperatūrų skirtumai: vasaros drėgnos, žiemos labai šaltos ir vėjuotos. Budapešte ir vakarinėje Transdanubia vasaros gali būti labai karštos, tuo tarpu žiemos trumpos ir debesuotos. Vengrijos klimatas permainingas. Temperatūra šioje šalyje svyruoja nuo - 28° C iki 22° C. Vidutinis kritulių kiekis per metus yra 604 mm.

Vakarinėje Vengrijos dalyje lietūs dažnesni nei rytinėje, kur vasaros metu kartais būna ir sausrų. Karščiausi mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis. Vėsiausi mėnesiai - sausis ir vasaris, žiemos metu neretai būna sniego. Žiemos vidutinė temperatūra -2°C, vasaros - 28°C.

Vidutinės temperatūros

Istorija. V amžiuje vengrų gentys paliko Uralo kalnus ir per kelis amžius pasiekė Karpatų baseiną. 896 metais, vadovaujant Arpad, vengrų gentys čia įsikūrė. 1000 metais Stephen buvo apkrikštytas; po savo mirties buvo kanonizuotas. 1241 metais mongolai totoriai dažnai puldinėjo vengrus, vis skverbdamiesi į vakarus. XIII amžiuje labai pagyvėjo kultūrinis gyvenimas. XVI amžiaus pradžioje vengrų teritorijas užpuolė turkai; jų okupacija truko net 150 metų. Po 20 metų buvo užimta ir Buda. Vengrija buvo padalinta į tris dalis. Vakarinę dalį valdė Habsburgai, centrinę – turkai, o pietrytinė dalis ilgą laiką buvo vengrų kultūros citadelė. 1703 - 1711 metais vyko karas dėl laisvės; tuo metu Vengrijai vadovavo Ferenc Rakoczi II, Transilvanijos princes. Pirmoji XIX amžiaus pusė buvo skirta politinėms ir ekonominėms šalies reformoms, vengrų kalbai ir kultūrai. Buvo įkurta Vengrijos mokslų akademija, pradėtas statyti grandininis tiltas. Reformų iniciatorius buvo Istvan Szechenyi. 1848 - 1849 metais Pešte kilusi revoliucija apėmė visą šalį. 1867 metais su Habsburgais buvo pasiektas kompromisas – įkurta monarchija su valdovais Vienoje ir Budapešte 1873 metais Peštas, Buda ir Obuda buvo suvienyti ir Budapeštas tapo europietišku metropoliu. XIX amžiuje statyti objektai – Operos rūmai, Nacionalinė galerija ir Parlamentas – vis dar laikomi miesto įžymybėmis. Buvo pastatytas pirmasis Europoje požeminis geležinkelis. 1918 metais monarchija žlugo. 1944 metais Vengriją okupavo naciai. Antrojo pasaulinio karo metais vengrai patyrė daug netekčių. Karo pabaigoje fašistai perėmė šalies valdymą. Po metų šalį okupavo Sovietų Sąjunga. 1956 metais kilo revoliucija prieš stalinizmą. Janos Kadar buvo vienas žymiausių veikėjų, žadėjęs šalyje sukurti demokratinį socializmą. 1990 metais komunistų partija išėjo iš valdžios; buvo sukurta daugpartinė parlamentinė demokratija. Sovietų armija buvo išvesta iš šalies. 1999 metais Vengrija įstojo į NATO.

Ekonomika. Vengrija ilgą laiką buvo žemės ūkio valstybė, tačiau po Antrojo pasaulinio karo ji tapo industrine. 1980 - aisiais industrija buvo nacionalizuota, du trečdalius žemės ūkio sudarė kolektyviniai ir valstybiniai ūkiai. Nuo 1990 - ųjų pradėtos įvairios reformos, ieškota naujų prekybos partnerių. 1995 – ųjų pabaigoje didelė dalis prekybos buvo privatizuota ir mažiau nei pusė ekonomikos produkcijos buvo pagaminama valstybinėse įmonėse. Privatizacija lėmė vis didėjantį nedarbingumo laipsnį ir kylančią infliaciją, tačiau dabar Vengrijos ekonomika yra viena perspektyviausių ir greičiausiai augančių rytinėje Europos dalyje.
Daugiau nei pusė Vengrijos žemės gali būti dirbama. Auginamos įvairios kultūros, veisiami naminiai galvijai. Vengrija buvo gana svarbi boksito, naturalių dujų, anglies, urano tiekėja, tačiau dabar naudingųjų išteklių eksportas neapsimoka.
Beveik trečdalis visos industrijos sukurta Budapešte ar netoli jo. Turizmas taip pat užima gana svarbią vietą Vengrijos ekonomikoje.
Kadangi Vengrija yra Europos Sąjungos narė, dauguma eksporto ir importo partnerių yra Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Rusija.
Pramonės šakos: metalurgija, maistas, tekstilė, chemija, varikliai.
Žemės ūkio produktai: kviečiai, kukurūzai, saulėgrąžos, bulvės, cukranendrės; kiaulės, galvijai, kiauliena, kasdieniai produktai.
Eksportuoja: mechanizmai ir įranga 51,9%, kiti gaminiai 32,7%, žemės ūkio ir maisto produktai 10,5%, pusgaminiai 2,9%, kuras ir elektra 1,9%.
Eksporto partneriai: Vokietija 37,3%, Austrija 11,4%, Italija 6,1%, Rusija 5,0%.
Importuoja: mechanizmai ir įranga 46,5%, kiti gaminiai 40,2%, kuras ir elektra 6,6%, žemės ūkio ir maisto produktai 3,7%, pusgaminiai 3,0%.
Importo partneriai: Vokietija 26,7%, Austrija 10,5%, Italija 9,5%, Rusija 7,4%.

Politika
Vengrija yra parlamentinė demokratinė respublika.
Nepriklausomybę Vengrija gavo 1001 metais.
Nacionalinė diena – Šventojo Stepono diena (rugpjūčio 20-oji).
Konstitucijos diena – 1949 metų rugpjūčio 18d.
Teisinė sistema pagrįsta bendrosios teisės tradicija, vakarietišku modeliu. Konstitucinio Teismo teisėjai (jų 15) skiriami 9 metams.
Vykdomoji valdžia. Ministrų kabinetą renka Nacionalinė Asamblėja su prezidento rekomendacija.
Prezidentas renkamas 5 metų kadencijai.
Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vienerių rūmų Nacionalinė Asamblėja (Orszaggyules). 386 parlamentarai, renkami pagal proporcinę sistemą 4 metams.
Administracinis suskirstymas. Visa valstybė suskirstyta į 19 apygardų, 20 miesto rajonų (1 iš jų – sostinės). Apygardos: Bacs - Kiskun, Baranya, Bekes, Borsod - Abauj - Zemplen, Csongrad, Fejer, Gyor - Moson - Sopron, Hajdu - Bihar, Heves, Jasz -Nagykun - Szolnok, Komarom - Esztergom, Nograd, Pest, Somogy, Szabolcs - Szatmar -  Bereg, Tolna, Vas, Veszprem, Zala. Miesstų rajonai: Bekescsaba, Debrecen, Dunaujvaros, Eger, Gyor, Hodmezovasarhely, Kaposvar, Kecskemet, Miskolc, Nagykanizsa, Nyiregyhaza, Pecs, Sopron, Szeged, Szekesfehervar, Szolnok, Szombathely, Tatabanya, Veszprem, Zalaegerszeg ir Budapeštas.

Kultūra. Vengrija yra Europos šalis, turinti labai savitą kultūrą. Ji labai skiriasi nuo kaimyninių valstybių. Daugiau nei prieš 1,500 metų grupelė vengrų protėvių atkeliavo į Vengrijos žemes iš Azijos. Šie klajokliai su savimi atsinešė savo kultūrą, dainas, šokius. Jų kultūra nuo europietiškosios labai skyrėsi. Net ir dabar vengrų kultūra panašesnė į vidurinės Azijos nei į Europos.
Vengrijos kultūra labiausiai atsispindi kaimo vietovėse. Vengrijoje dominuoja nedideli miesteliai; mažiau nei 10 miestų turi daugiau nei 100,000 gyventojų, bet net ir didžiausi miestai yra išsaugoję savo savitą charakterį.
Kaimo tipo gyvenvietės paplitę visoje šalyje. Vengrai dažniausiai gyvena atskiromis šeimomis, nuosavuose namuose. Vengrijoje nepaprastai daug žmonių, kurie iš kaimo vietovių dirbti važinėja į didesnius miestus. Daugiau nei pusė gyventojų, nepaisant savo pagrindinio darbo, užsiiminėja žemdirbyste.
Kartu su krikščionybe, kuri Vengrijoje dominuoja nuo X amžiaus, atėjo ir Grigališkieji giedojimai. Pasaulietiškoji muzika buvo labai įtakota Rytų stiliaus. Naujasis instrumentinis ir vokalinis stilius į Vengriją XV amžiuje atkeliavo iš Romos. Vengrų liaudies muzika per daugelį metų nelabai pakito. Kaip ir anksčiau, grojama tokiais paprastais instrumentais kaip būgnai, fleitos, smuikais. Metams bėgant šis stilius buvo įtakojamas vokiečių, turkų, o labiausiai - osmanų, kurie valdė šalį XVI - XVII amžiuje.
XVII - XVIII amžiuje kunigaikščio rūmuose visuomet viešėdavo orkestras ir operos dainininkai. Geriausias to pavyzdys – Austrijos kompozitorius Joseph Haydn, kuris 30 metų dirbo Esterhazy šeimoje.
XIX amžiuje Vengrijoje gimė pirmasis pasaulyje garsus vengrų kompozitorius Ferenc Erkel, kuris sukūrė Vengrijos himną ir pirmąją vengrišką operą. Vengrijoje gimęs kompozitorius ir pianistas Franz Liszt didžiąją dalį savo gyvenimo praleido kitose šalyse.
Kita svarbi Vengrijos kultūros dalis yra architektūra. Keliaujant po Vengriją pamatysite įvairiausių stilių, pastatai atrodo labai skirtingai. Žinoma, daugiausia architektūros paminklų yra sostinėje Budapešte.

Nacionalinės šventės
Naujieji Metai – sausio 1d.
Revoliucijos diena – kovo 16d.
Velykų pirmadienis – balandžio 5d.
Darbo diena – liepos 1d.
Sekminės – liepos 24d.
Nacionalinė diena – rugpjūčio 24d.
Respublikos diena – spalio 23d.
Kalėdos – gruodžio 25d.
Antroji Kalėdų diena – gruodžio 26d.