Kai kurie žmonės lėktuvais skraido kelissyk per metus ir laiko tai neišvengiamu, nepakeičiamu dalyku. Kiti, priešingai, pajaučia didelį nerimą tik pagalvoję apie tai ir čia pat prisipažįsta, kad padarytų viską, kad tik nereikėtų skristi lėktuvu. Ir tokių žmonių yra gana daug.

Prieš 20 metų Orlaivių Boeing korporacija (angl. Boeing Aircraft Corporation) atliko apklausą, kurioje dalyvavo įvairaus amžiaus JAV gyventojai. Tokios apklausos rezultatai parodė, kad lėktuvu tuo metu bijojo skristi 25 milijonai žmonių. 2001 metų kovo mėnesį Gallup Poll pakartojo šį tyrimą. Jo rezultatai panašūs: nerimą skristi lėktuvu išsakė 20 % dalyvavusiųjų.

2001 m. rugsėjo 11-osios d. įvykiai JAV privertė daugybę žmonių susimąstyti apie kelionių lėktuvu saugumą, o nerimavusius iki tol – dar labiau išsigąsti.  

Būtent saugumo problema kelia žmonėms daugiausiai neigiamų emocijų ir/ ar abejonių. Kai kurie jų įsivaizduoja, kaip dėl kokių nors techninių nesklandumų ar nepalankių oro sąlygų, sugenda vienas iš orlaivio variklių, nulūžta sparnas ar lėktuvas apsiverčia.  Kartais tokie įsivaizdavimai perauga į ryškų gąsdinantį vaizdinį, o tai dar labiau pablogina esamą situaciją.

Atrodytų, kad stipriai nerimaujantį dėl skrydžių keleivį galima tik paguosti, o padėti atsikratyti nemalonių minčių galimybių nėra - juk apie lėktuvų nelaimes danguje ar žemėje vis prabylama žiniasklaidos priemonėse (kur dažnai nepagailima smulkios informacijos ar net dramatiškų faktų). Tai, kad padėti neįmanoma – visiška netiesa. Iš tikrųjų, kuo daugiau turite žinių apie tai, kas Jums kelia baimę ar nerimą, kuo daugiau su tuo „susidraugaujate“, tuo mažiau jaučiate. Todėl šiame straipsnyje pateikiami įvairiausi skrydžių faktai, susiję su kelionių saugumu.   

Nuolatos skraidantys orlaivių pilotai ir įgulos nariai yra tikri: skrydžiai yra visiškai saugūs, o komerciniai (kurių metu keliaujama darbo ar laisvalaikio tikslais) netgi laikomi vienais saugiausių pasaulyje. Tą patvirtina ir JAV Masačiusetso Technologų Instituto Statistiskos departamento atstovas dr. A. Barnett: remiantis 1967-1976 metų kelionių lėktuvais statistika, tikimybė mirtinai susižaloti galėjo būti prilyginta 1 iš 2 milijonų. Šių dienų skrydžiai yra dar saugesni: tokia tikimybė apskaičiuota 1 iš 10 milijonų. Nedidelė, tiesa?...

Jei tokie skaičiai Jūsų neįtikina, palyginkime lemtingų susižalojimų skrendant lėktuvu tikimybes su atitinkamomis kelionių greitkeliais ar geležinkeliu atvejais. JAV Nacionalinės Transporto Saugumo Tarnybos (angl. the National Transportation Safety Board, NTSB) teigimu, žūties autoavarijoje tikimybė – 1 iš 5 tūkstančių, keliaujant traukiniu – 1 iš 400 tūkstančių. Tarnybos darbuotojų įsitikinimu, tokios tikimybės aviakatastrofose įvairuoja nuo 1 iš 400 tūkstančių iki 1 iš 10 milijonų priklausomai nuo avialinijų kompanijos.   

Arba štai Jums dar šiek tiek – aiškesnių - statistikos faktų. Jau minėtos JAV Nacionalinės Transporto Saugumo Tarnybos duomenimis, 1996 metais 100 tūkstančių skrydžių valandų teko 0.026 mirtino susižalojimo tikimybė. Paprasčiau tariant, galima būtų teigti, kad reikėtų skraidyti 24 valandas per parą 400 metų, kad įvyktų lemtingas nelaimingas atsitikimas.   

Dr. A. Barnett dar vieno 10 metų tyrimo (1987-1996) rezultatai parodė, kad keleivio mirtingumo riziką tam tikro skrydžio metu galima būtų prilyginti 1 iš 5 milijonų galimybių. Padalinkime 5 milijonus iš 365 dienų metuose. Gauname įdomų dalyką: turėtume skraidyti bet kuria kryptimi kiekvieną dieną 13 tūkstančių metų tam, kad patektume į aviakatastrofą. Atrodo neįtikinamai?...

Dar kartą palyginkime santykinį mirtingumą kelionių lėktuvu ir automobiliu metu. Nustatyta, kad 1994 metais 100 milijonų orlaivių keleivių teko 0.04 mirtys, motorinių transporto priemonių keleivių atveju – 0.86 (JAV Nacionalinės Transporto Saugumo Tarnybos duomenys). Taigi kelionės automobiliu yra 21 kartą pavojingesnės nei lėktuvu!

Ar pateiktieji skaičiai ir tikimybės Jūsų neįtikina skrydžių saugumu?...

Štai Jums paskutinieji statistikos faktai. 2000 metais įvykus aviakatastrofoms, žuvo 878 žmonės, o tai yra 5 kartus mažiau nei žuvusių kelionių vandeniu (valtimis, laivais) ar dviračiais metu; 10 kartų mažiau nei nuskendusiųjų ir 47 kartus mažiau nei vykusių į kelionės tikslą automobiliu.

Kurios avialinijų kompanijos skrydžiai saugiausi?
Gana sunku pasakyti, kuri avialinijų kompanija saugiausiai skraidina keleivius. Tokius statistinius duomenis kompanijų vadovai pateikia nenoriai. Net Federalinė Aviacijos Administracija (angl. trumpinys FAA; JAV) nuo 1996 metų nelaimingų atsitikimų ir jų metu nukentėjusių asmenų skaičiaus nenurodo, savo sprendimą motyvuodama tuo, kad nenori tokiu būdu pakenkti esamiems ir būsimiems klientams, jų psichologinei gerovei.

JAV Transporto departamento inspektorė M. Schiavo yra kitokios nuomonės. Ji teigia, kad žmonės turi teisę žinoti faktus, susijusius su jų saugumu kelionių metu, todėl atsistatydinusi iš pareigų pačios parašytoje knygoje ji pasidalino turima informacija apie avialinijų kompanijų ir atskirų orlaivių modelių patikimumą.    

Sujungus M. Schiavo pateiktą informaciją su kitų šaltinių medžiaga, galima būtų sudaryti tam tikrą avialinijų kompanijų skrydžių sąrašą pagal patikimumą. Be abejo, vertinant tokį saugumą, reikėtų atsižvelgti į įvairius nepriklausomus faktorius (analizuojamą laikmetį, regioną, kuriame įsikūrusi kompanija, kompanijos vidaus politiką, orlaivio įgulos amžių ir apmokymo darbui galimybes, standartinių orlaivio valdymo procedūrų laikymąsi, ir t. t.), tačiau šiame straipsnyje paprastumo dėlei bus remiamasi tik nelaimingų įvykių skaičiumi: čia juo vadinamas bet kokių nesklandumų ore skaičius 100 tūkstančių skrydžių, kai nukentėjo bent vienas žmogus.  

Žemiau matomos lentelės, kuriose pateikiama po 10 saugiausiai keleivius skraidinančių avialinijų kompanijų priklausomai nuo pasaulio regiono. Remiamasi šiais informacijos šaltiniais: AirDisaster.com, “Komercinių skrydžių Boeing orlaiviais nelaimingų įvykių (1959-1999) ataskaita“, M. Schavio knyga, leidiniu „Skrendame saugiai, skrendame aklai“ (angl. Flying Safe, Flying Blind). Žinoma, toks rangavimas nėra oficialus ir dėl vertinimo subjektyvumo negali būti suabsoliutintas.  

Saugiausios JAV ir Kanados regiono avialinijų kompanijos


Informacijos šaltiniai: AirDisaster.com, AirSafe.com, Boeing, Federalinė Aviacijos Administracija.
Duomenys pateikiami periodui iki 2000-12-31.

JAV ir Kanada yra priskiriamos gerai išsivysčiusių pasaulio valstybių grupei. Lentelėje pateiktų avialinijų kompanijų nelaimingų atsitikimų vidutinis skaičius - 1.0, o tai reiškia, kad keleiviai šių kompanijų skrydžių metu yra labai saugūs.   

Karibų ir Pietų Amerikos regiono avialinijų kompanijos

Informacijos šaltiniai: AirDisaster.com, Boeing, Federalinė Aviacijos Administracija.
Duomenys pateikiami periodui iki 2000-12-31.

Karibų ir Pietų Amerikos regione įvairios avialinijų kompanijos labai ryškiai skiriasi nelaimingų atsitikimų skaičiumi. Pirmosios penkios pagal eiliškumą avialinijos laikomos pakankamai saugiomis keliauti.  

Europos regiono avialinijų kompanijos

Informacijos šaltiniai: AirDisaster.com, AirSafe.com, Boeing, Federalinė Aviacijos Administracija.

Duomenys pateikiami periodui iki 2000-12-31.

Europos avialinijų kompanijų skrydžiai taip pat labai saugūs (pagal nelaimingų atsitikimų skaičių).

Afrikos ir Vidurio Rytų regiono avialinijų kompanijos

Informacijos šaltiniai: AirDisaster.com, Boeing, Federalinė Aviacijos Administracija.
Duomenys pateikiami periodui iki 2000-12-31.

Analizuojant Afrikos ir Vidurio Rytų regiono avialinijomis skrendančių keleivių saugumą, galima būtų teigti, kad saugiausi čia yra Pietų Afrikos avialinijų skrydžiai.

Australijos ir Azijos regiono avialinijų kompanijos


Informacijos šaltiniai: AirDisaster.com, Boeing, Federalinė Aviacijos Administracija.
Duomenys pateikiami periodui iki 2000-12-31.

Qantas avialinijų kompanijos skrydžiai yra laikomi vieni saugiausių pasaulyje: čia per tam tikrą aptariamą laiką nėra įvykęs nei vienas nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo žmonės. Vienintelė avarija ištiko šiai kompanijai priklausančiam orlaiviui Boeing 747 leidžiantis Bankoko oro uoste, tačiau sužeistųjų nebuvo.

Dar viena saugiai keleivius skraidinanti avialinijų kompanija - All Nippon Airways. Jos nelaimingų atsitikimų skaičius netgi mažesnis nei daugumos Amerikos ar Europos patikimiausių avialinijų.

Kurio modelio orlaivių skrydžiai saugiausi?
Saugesniais paprastai laikomi naujesni lėktuvai. Modelio Boeing 777 orlaiviai skraido daugiau nei 7 metus ir yra patyrę mažiausiai nelaimingų įvykių. Šio modelio lėktuvai universalūs ir turi daugybę keleivių saugumą užtikrinančių funkcijų. Tai – pirmasis kompiuteriu sukurtas modelis, kuriame gausu aviacinės elektroninės įrangos bei navigacinių sistemų. Be abejo, saugiais laikomi ir kiti orlaivių modeliai. Tam, kad būtų paleidžiami skrydžiams, jie kruopščiai testuojami specialistų ir turi atitikti tam tikrus standartus.  

Žemiau lentelėje pateikiamas 23 lėktuvų modelių sąrašas pagal skrydžių saugumą; jis sudarytas remiantis vidutiniu avarijų skaičiumi. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, saugiausiai keleivius skraidinančiais galima laikyti modelius Boeing 777 ir Airbus 340 (per analizuojamą laikotarpį jie nepateko į nei vieną nelaimingą atsitikimą). Lėktuvo modelis Airbus 330  taip pat laikomas ypatingai saugiu, tačiau atsiduria trečioje pozicijoje dėl vienos avarijos, įvykusios 1994 metais Tuluze, sugedus vienam iš variklių.  

Paskutinėje vietoje sąraše matomas lėktuvo modelis Concorde. 2003 metais juo keleivius skraidinti atsisakė vienintelės jį turėjusios avialinijų kompanijos - Air France ir British Airways: šio modelio lėktuvai yra patyrę daugybę avarijų, be to, jų išlaikymas dėl didelio suvartojamo degalų kiekio yra labai brangus. Concorde orlaiviais nebuvo taip dažnai keliaujama kaip kito tipo lėktuvais: per 24 metus įvyko 80 tūkstančių skrydžių.

Kaip ir ranguojant avialinijų kompanijas pagal saugumą, lėktuvo modelių rangavimas taip pat nėra oficialus ir dėl vertinimo subjektyvumo negali būti suabsoliutintas.  

Saugiausi orlaivių modeliai

Kuri keleivio vieta lėktuve saugiausia?
Keleivių vietos lėktuve labai skiriasi sėdynės pločiu ir kojoms skirta erdve po sėdyne. Kad skrydis būtų komfortabilesnis, svarbūs abu dalykai, tačiau vis daugiau keleivių prašo daugiau vietos kojoms ištiesti, siekdami išvengti kojų nuovargio ir - keliaujantys lėktuvu dažniau - giliųjų venų trombozės. Patogiausiomis paprastai laikomos sėdimosios vietos pirmoje klasėje (jų plotis – apie 56 cm, o kojoms skiriama apie 150-230 cm). Verslo klasės keleiviams tenka pasitenkinti šiek tiek mažesne erdve (110-120 cm) kojoms ištiesti, ekonomine klase keliaujantiems – 80-90 cm (sėdynės plotis čia – apie 45 cm).      

Keleiviai dažniausiai vengia sėdimų vietų, esančių arčiausiai tualetų ir virtuvės. Tai suprantama: čia nuolat būna žmonių, ypač artėjant maitinimosi laikui ar likus valandai iki lėktuvo nusileidimo.
Keleiviai, sėdintys galinėse lėktuvo vietose, neretai girdi daugiau triukšmo ir jaučia daugiau oro turbulencijos nei sėdintieji priekyje. Be to, jie paskutinieji išlipa iš lėktuvo – tai būtina turėti mintyje, jei skubate į kitą lėktuvą.  

Taigi kuri vieta saugiausia? Teoriškai saugiausia vieta yra ta, kuri yra arčiausiai lėktuvo įgulos vietų: čia keleiviai skrenda sėdėdami atbulai. Susidūrimo atveju, smūgis tektų nugarai, kuri mažiau pažeidžiama nei veidas ar krūtinė. Tačiau tai nėra praktiškai įrodyta. Be to, šios vietos retai kada užimtos skrydžio metu, nes daugumai keleivių tiesiog patogiau skristi veidu į priekį.     

Nėra vieningos nuomonės, kuri vieta lėktuve saugiausia. Kai kurie keleiviai mano, kad saugiausia skrydžio metu sėdėti netoliese sparnų. Kitų įsitikinimu, mažiausią sužeidimų tikimybę susidūrimo atveju užtikrina sėdėjimas galinėse lėktuvo sėdynėse (ar ne todėl lėktuvo gale paprastai laikomos ir juodosios dėžės?).

Orlaivio pilotų ir įgulos tvirtinimu, saugiausia yra sėdėti kuo arčiau salono takų ir avarinio išėjimo. JAV Federalinės Aviacijos Administracijos reikalavimu, saugiu lėktuvu laikomas toks, iš kurio kiekvienas keleivis, įvykus avarijai, gali evakuotis greičiau nei per 90 s nepriklausomai nuo sėdėjimo vietos. Realybėje evakuacija paprastai būna gerokai chaotiškesnė: keleiviai dažniausiai stengiasi pasiimti su savimi kuo daugiau savo bagažo, o tai trikdo greitą pasišalinimo iš lėktuvo. Taigi jei sėdite arčiausiai avarinio išėjimo – greičiausiai galėsite ištrūkti.  

Ar senesni lėktuvai mažiau patikimi?
Pirmiausiai reikėtų aptarti, kiek laiko skraidantis lėktuvas yra laikomas senu. Prieš kelerius metus senu lėktuvu gamintojai vadino 20 metų orlaivį. Šiandien avialinijos linkusios su tuo nesutikti, teigdamos, kad daugumą lėktuvo mechanizmų, funkcijų galima suremontuoti, atstatyti.  

Dauguma orlaivio detalių skirtos ribotam eksploatavimo laikui. Praėjus numatytam laikui, jos turi būti pakeičiamos (priešingai nei, pavyzdžiui, automobilio dalys, kurios keičiamos tik šioms sugedus), o orlaivių specialistai (dažniausiai – inžinieriai) suteikia tam licenziją. Taigi senais vadinami orlaiviai gali būti lygiai tokie patys geri ir patikimi kaip ir naujai pagaminti.
Kai kurios avialinijų kompanijos specialiai nurodo disponuojamų lėktuvų naudojimo laiką – tam, kad sukurtų ir/ ar palaikyti savo įvaizdį. Pavyzdžiui, Singapūro Avialinijos teigia turinčios naujausius orlaivius pasaulyje, nors Qantas avialinijų lėktuvai, iš tikrųjų, gerokai vėliau pagaminti.

Naujausi lėktuvų modeliai yra šie: Boeing 777, Airbus 330, Airbus 340, Boeing 737-400 ir vėlesni, Boeing 747-400 modeliai, Fokker 70, Embrader 145, MD-11, MD-90, Saab 2000.

Ar labai sudėtinga išlaikyti lėktuvą?
Išlaikyti lėktuvą – gerokai brangiau ir sudėtingiau nei automobilį. Juk sugedus automobiliui, Jūs visuomet galite sustoti šalikelėje patikrinti gedimą ar išsikviesti techninę pagalbą. Skrendant ore sustoti nėra galimybių, o bent menkiausio gedimo atveju rizikuojama daugybės žmonių gyvybėmis. Taigi lėktuvo mechanizmai ir elektroniniai prietaisai turi būti griežtai ir kruopščiai prižiūrimi.

Prieš skrydį visos orlaivio sistemos yra tikrinamos kvalifikuotų specialistų, o aptikus bent mažiausią gedimą – iškart remontuojamos.  

Iš esmės lėktuvų testavimas gali būti dvejopas. Pirmuoju atveju, kiekvienas lėktuvas turi būti detaliai tikrinamas tam tikru laiko intervalu (panašiai kaip ir pagal automobilių techninės priežiūros reikalavimus). Antruoju atveju, testuojama tam tikra sistema, lėktuvo pilotui ar įgulai išsakius nusiskundimų.

Orlaivio techniniai patikrinimai paprastai organizuojami tokiu būdu:

ϖ    prieš kiekvieną skrydį kvalifikuoti specialistai apžiūri lėktuvo korpusą, patikrindami, ar nėra įlenkimų, pakenkimų ar įtrūkimų, bei kuro sistemas, siekdami išsiaiškinti jų sandarumą;
ϖ    lėktuvo paviršiaus valdymo sistemos kruopščiai tikrinamos kas 3-5 dienas, skiriant ypatingą dėmesį nusileidimo mechanizmams, stabdžių, įvairių skysčių ir deguonies sistemoms;
ϖ    kas 8 mėnesius testuojamos vidinės kontrolinės, hidraulinės sistemos, avarinė įranga;
ϖ    kas 12-18 mėnesių kvalifikuoti specialistai įvairių prietaisų pagalba detaliai tikrina lėktuvo nusidėvėjimą, rūdijimą, įtrūkimus – tai, kas nematoma plika akimi;
ϖ    kas 3-5 metus orlaivis iš esmės remontuojamas dirbtuvėse: pakeičiami svarbiausi lėktuvo mechanizmai, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs.          

Kokios dažniausios lėktuvų avarijų priežastys?
Lėktuvų avarijos dėl techninių gedimų statistiniu požiūriu rečiausios. Žiniasklaida šias avarijas labiausiai “mėgsta” paviešinti ir nupasakoti. Iš tikrųjų, dauguma tokių nelaimingų atsitikimų (apie 70%) yra sukeliami tam tikrų žmogaus sprendimų ar elgesio. Tačiau avarijos dėl netinkamų orlaivio piloto sprendimų yra lygiai taip pat mažai tikėtinos kaip ir dėl mechaninių nesklandumų ar nepalankių oro sąlygų.  

Gana dažnai avarijos priežastis ir aplinkybes paaiškinti labai sunku. Be abejo, 2001 m. rugsėjo 11- osios d. įvykis, manoma, yra tiksliai atskleistas ir išaiškintas (lygiai taip pat kaip ir orlaivio Airbus 300 avarija, įvykusi praėjus 2,5 minutėms po pakilimo Niujorke). Analizuojant lėktuvo avarijos aplinkybes ypač svarbios juodosios dėžės, kuriose įrašoma paskutinių 30 skrydžio minučių garsinė informacija, tam tikri skrydžio duomenys.

Maždaug pusė visų avarijų įvyksta orlaiviui kylant ir leidžiantis. Čia taip pat svarbu paminėti, kad ilgą laiką didesnę dalį visų avarijų patiria smulkūs lėktuvai, skraidinantys žmones nedideliais atstumais valstybės viduje į darbą ar tiesiog susitikti su giminėmis. Taip yra todėl, kad tokiu lėktuvu vienu metu gali keliauti 10-30 žmonių, ir iki 1997 metų tokiems nedideliems orlaiviams buvo keliami ne tokie griežti saugumo reikalavimai. Be to, iki šiol kyla problema surasti ir pakviesti dirbti profesionalų, gerai savo darbą išmanantį pilotą – juk dauguma jų labiau vilioja didesni lėktuvai, tolimesni skrydžiai ir, be abejo, didesnis atlygis už darbą.

Vadinasi, pilotų žinios, įgūdžiai ir tinkama avialinijų kompanijos vidaus politika yra taip pat labai svarbūs faktoriai, į kuriuos būtina atsižvelgti analizuojant skrydžių saugumą.