Oro turbulencija yra visiškai natūralus reiškinys, tačiau gali būti neįprastas ir nemalonus tiems, kurie lėktuvais keliauja retai ir/ar tiesiog geriau jaučiasi būdami ant žemės.

Oro turbulencija paprastai vadinamas kintantis oro srautas – jis retai pastebimas plika akimi ir dažnai susiformuoja netikėtai dėl įvairiausių priežasčių. Lėktuvo svyravimą ore galima pajausti tuomet, kai skrendama tarp debesų (ypač netoli audros debesų), virš vėjuotų kalnuotų vietovių ar danguje stipriai besikeičiant oro temperatūrai.

Toks oro srautas gali atsirasti ir nedebesuotame danguje – tai taip vadinama Ramaus oro turbulencija. Lėktuvą gerokai išjudinti ji gali ypač tuomet, kai skrendama iš lėtai judančios oro masės (18-40 km/h) į greitai judančią (greičiau nei 180 km/h). Tačiau orlaivių pilotai paprastai yra gerai informuoti apie oro sąlygas (net ir sunkiai įžiūrimus oro srautus danguje), todėl gali imtis visų priemonių, užtikrinančių keleivių saugumą ir komfortabilų skrydį.     

Čia reikėtų pabrėžti, kad oro turbulencija daugumos žmonių yra painiojama su oro duobėmis. Tai – du visiškai skirtingi dalykai, tačiau toks nesusipratimas neretam sukelia stiprų nerimą: bent šiek tiek susvyravus lėktuvui skrydžio metu, keleiviai gali išsigąsti, manydami, kad pateko į oro duobę, ir orlaivis tuoj ims kristi žemyn.  

Oro turbulencija vėlgi gali būti nevienodo stiprumo (paprastai skirstoma į nedidelę, vidutinę ir stiprią). Nedidelio ir vidutinio stiprumo oro srautai yra ne ką pavojingesni sklandžiam skrydžiui nei važiavimas turistiniu autobusu žvyrkeliu. Stipri turbulencija neretai keleiviams sukelia nemalonių pojūčių, tačiau ji nėra tokia stipri, kad lėktuvo mechanizmai būtų pažeisti, ir jis imtų kristi žemyn! Keleiviai esant tokiems svyravimams saugūs – tik tuomet visuomet patariama likti savo vietose ir užsisegti saugos diržus (tam, kad nepargriūtų ar neužkristų ant kitų keleivių).

Saugos diržus laikyti užsegtus rekomenduojama visos kelionės metu – juk kartais oro turbulencijos numatyti negalima. Statistiniai nelaimingų atsitikimų skrydžių metu duomenys, rodo, kad dauguma asmenų, susižeidę dėl oro svyravimų, tuo metu nesegėjo saugos diržo. Taigi lėktuvo įgulos nariai, skrydžio metu besirūpinantys keleivių saugumu, visuomet prašo kuo mažiau vaikščioti ir stengtis likti savo vietose, laikant diržus užsegtus.  

Aptarkime keletą svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas keleivis apie oro turbulenciją.

Nors oro turbulenciją ne visuomet galima numatyti iš anksto, daugumoje atvejų lėktuvų pilotai žino, kokiu metu ir kurioje vietoje ji galima (tokią informaciją pateikia kitų lėktuvų pilotai, oro danguje žemėlapiai ar kiti šaltiniai). Naujesniuose lėktuvuose yra netgi įrengta sistema, kuri pilotui balsu praneša apie galimus oro srauto pokyčius.

Apie oro sąlygas skrydžio metu keleivius pilotai informuoja lėktuvui kylant. Taigi keliaujantys žmonės žino, ko gali tikėtis per artimiausias kelias kelionės valandas. Toks žinojimas savaime šiek tiek sumažina nerimą. Be to, lėktuvui kylant galima pamatyti ir šviečiantį saugos diržų ženklą – užsisegti juos tuo metu tiesiog būtina.

Turbulencija gali būti ypač jaučiama debesuotą dieną (ypač jei pučia stiprus vėjas). Žinoma, pilotai visuomet stengiasi visais įmanomais būdais išvengti vietų, kuriose oro srautas keičiasi labai greitai (pavyzdžiui, pasirinkdami nusileidimui kitą taką ir oro uostą), tačiau ne visuomet tai padaryti įmanoma. Vadinasi, lėktuvo svyravimai vis tiek galimi. Tačiau jei Jūs, paklausę lėktuvo įgulos narių rekomendacijų, užsisegėte saugos diržus – Jums nėra dėl ko nerimauti, belieka iškęsti kurį laiką truksiančius nemalonius lėktuvo svyravimus (bet ar tai nėra panašus jausmas kaip keliaujant autobusu duobėtu keliu?..).       

Daugumos orlaivių pilotų teigimu, tokius lėktuvo svyravimus dėl oro srautų jie patiria kiekvieno skrydžio metu, o pačią oro turbulenciją klasifikuoja pagal stiprumą į nedidelę, vidutinę ir stiprią. Nedaug ar vidutiniškai besikeičiančius oro srautus lėktuvo keleiviai retai kada pajaučia. Stiprūs svyravimai dažniausiai labiau jaučiami. Siekiant tiksliau įvardinti turbulencijos stiprumą, galima ją skirstyti į 7 kategorijas, kur 0 kategorija reiškia, kad oro turbulencijos nėra, o 6 kategorijai priskiriama  stipriausia galima oro turbulencija.

Nepriklausomai nuo šių kategorijų, pilotai - galite būti tuo tikri - visais įmanomais būdais, koreguodami skrydžio aukštį ar trajektoriją, stengiasi oro turbulencijos išvengti. Kartais jie to negali padaryti, nes lėktuvo radarai nespėjo parodyti audros debesų ar aplinkui yra pernelyg daug kitų. Tačiau lėktuvui stipriau susvyravus, visiškai nėra dėl ko nerimauti. Jūs esate saugūs - svarbiausia tuo metu - likti užsisegus saugos diržus.

Gana sunku pasakyti, kiek laiko gali tęstis oro turbulencija – tai didžia dalimi priklauso nuo pilotų pasirinkto maršruto ir galimybių išvengti besikeičiančių oro srautų. Lėktuvas gali svyruoti 5 minutes arba tai gali užtrukti net iki valandos. Šiek tiek ilgiau paprastai jaučiama ramaus oro turbulencija.   

Kai kurie žmonės, keliaudami lėktuvu, jaučiasi ramiai. Tačiau iškart sunerimsta bent kiek stipriau susvyravus lėktuvui, nes bijo to, kad orlaivio konstrukcija (kad ir kokia tvirta būtų) neatlaikys ir pavyzdžiui, nutrūks lėktuvo sparnas. Arba patekęs į uragano sūkurį, orlaivis apsivers ir nebegalės sugrįžti į pirminę poziciją. Ar tikrai tai įmanoma?..

Tai, kad veikiant stipriai oro turbulencijai, bus nuplėštas lėktuvo sparnas, yra visiškai neįmanomas dalykas – sparnai gali atlaikyti net ir labai stiprų svyravimą ar spaudimą ore. Tą garantuoja lėktuvų saugumą išbandantys specialistai. Be abejo, nutraukti lėktuvo sparną galima, tačiau toks incidentas gali nutikti tik ant žemės, susidūrus keliems lėktuvams.   

Apsiversti ore skrydžio metu lėktuvas taip pat negali. Štai, pavyzdžiui, lėktuvai Boeing į vieną ar į kitą pusę gali pasvirti ne didesniu kaip 35° laipsnių kampu. Jei orlaivio pasvirimas didesnis, kompiuterizuota sistema iškart informuoja pilotą apie tai ir automatiškai atstato lėktuvą į horizontalią padėtį.

Yra žinomas vienintelis įvykis, kai lėktuvas, skirtas komerciniams skrydžiams, pasviro labai dideliu kampu ir vos ne apsivertė, tačiau lėktuvo pilotas puikiai susidorojo su šiuo nesklandumu ir sugrąžino orlaiviui stabilumą ore. Nusileidus ant žemės ir ištyrus lėktuvą, buvo nustatyta, kad dauguma lėktuvo kontrolinių paviršių buvo gerokai susidėvėję arba prastai pagaminti. Tam, kad tokių nesklandumų pasitaikytų kuo mažiau, lėktuvai prieš skrydžius visuomet kruopščiai tikrinami.  

Skrydžio metu stiprią turbulenciją patyręs orlaivis paprastai yra vertinamas ir apžiūrimas už keleivių saugumą atsakingų specialistų, kurie nustato, ar lėktuvas nebuvo pažeistas. Esant reikalui bent menkiausi gedimai yra šalinami.

Kartais žmonės nerimauja, kad orlaiviui patekus į stipriai besikeičiančius oro srautus, pilotas nesugebės suvaldyti lėktuvo. Tačiau tai visiškai neįmanoma. Skrydžio metu lėktuvas didžiąją laiko dalį skrenda autopiloto režimu. Autopiloto funkcija palaikoma netgi svyruojant orlaiviui (išskyrus labai stiprios turbulencijos atvejus). Čia būtina paminėti, kad autopilotu valdomas lėktuvas skrenda stabiliausiai, o keleivių saugumas yra maksimaliai užtikrinamas. Net nepalaikant autopiloto režimo, lėktuvo pilotas gali suvaldyti orlaivį, tik tai reikalauja susikaupimo ir nuolatinių pastangų išvengti oro turbulencijos.  

Ir dar vienas dalykas: oro turbulencija yra labiau jaučiama skrendant mažesniu lėktuvu nei didesniu. Tam yra galimi du paaiškinimai: pirma, mažesnis lėktuvas dėl palyginti nedidelio svorio labiau pasiduoda svyravimui; antra, jis paprastai gali skristi nedideliame aukštyje, o tai sumažina galimybes išvengti audros debesų; juk didesni lėktuvai, skrendantys didesniame aukštyje, gali lengviau manevruoti ore tarp debesų.  

Dėl skrydžio saugumo, galimų svyravimų paprastai nerimauja tie žmonės, kurie lėktuvais keliauja retai ir apie įvairius kelionės aspektus mažai ką žino. Kuo daugiau informacijos jie turi – tuo mažiau nerimo jaučia. Kiekvienas orlaivį valdantis pilotas gali nesunkiai Jus patikinti, kad jokia oro turbulencija – kad ir kokia stipri ji būtų – negali apgadinti ar sulaužyti lėktuvo (pavyzdžiui, nulaužti sparnų). Tą užtikrina lėktuvus kuriantys ir konstruojantys specialistai.

Jei vis dar nerimaujate, štai Jums orlaivio Boeing 777 bandymų rezultatai: siekiant nustatyti šio modelio lėktuvo sparnų tvirtumą, jie buvo dirbtinai keliami aukštyn. Sparnai neatlaikė spaudimo ir lūžo tuomet, kai buvo priverstinai pakelti aukštyn daugiau nei 7 metrus. Kito testavimo metu, ant sparnų dedami dideli svoriai: jie lūžo panaudojus daugiau nei 225 tonų svorį.      

Taigi lėktuvų konstrukcijos yra tikrai tvirtos ir patikimos. Jums belieka patiems pasirūpinti savo saugumu kelionės metu.

Užsisekite saugos diržus ir atsipalaiduokite. Jūs saugiai pasieksite kelionės tikslą.